tag:blogger.com,1999:blog-6073066937312371920.post-74150977194105412212008-04-20T20:14:00.002+03:002008-04-20T20:25:43.441+03:00<div style="text-align: justify;">Jau daba pavasaris rodosi visu gražumu, ir vakarais yra pats gazas pasivaikščioti prie ežero, apytuštėm gatvėm, ir so on. O aš, kadangi pasivaikščioti neturiu su kuo, tai vakar nuoširdžiai nustebau, kad vis dėlto dar ne visai sušlykštėjau ir moku pasidžiaugti svetimais džiaugsmais (nuostabingas laimėjimas, sakyč):<br /><br /><span style="font-style: italic;">- Nu kaip, jis man pasakė, kad šeštadienį kažkur važiuosim, ir liepė man tą savo raudoną suknytę susirasti. O aš net neįtariau, kad mes į restoraną važiuosim. :)</span><br /><span style="font-style: italic;">- Į restoraną? Jou, čia tai smagu... </span><br /><span style="font-style: italic;">- Nu. Ir ne bet kokį, o tokį, kur renkasi visokie ponai su poniom, ir t.t. Ir po to varėm pasivaikščioti prie jūros, pažiūrėjom į saulę besileidžiančią, ir va, dabar nakvosim viešbuty. :)</span><br /><span style="font-style: italic;">- Obana... Fainumas. :)</span><br /><span style="font-style: italic;">- Jooooo.</span><br /><br />Ir net nesupavydėjau tiek, kad akys išsprogtų. :)<br /><br />O dar vakar brolis pjovė veją ir mūsų sodely kvepėjo vasara, einant namo jausmas buvo kaip anąkart Vilniaus senamiesty stebint tą skirtingų žmonių paradą, ir parsisiuntė filmas, kurio seniai norėjau, tai vienžo buvo diena, kai jautiesi laiminga, nes trumpam užsimiršta senos bėdavonės, bet, na, kaip visada nutinka tokiom dienom, užsikniso visi įmanomi exploreriai mūsų kompe ir negalėjau apie tai parašyti. Digital age my ass.<br /></div>cukrainishttp://www.blogger.com/profile/09329604852337173655noreply@blogger.com