Kartais geriau tikėti Pasaka...

2008-07-19T10:22:00.000-07:00

To, zanūda kvepiančio, įrašo pabaigti tikrai neverta. Nu nėra reikalo. Gana čia postringauti apie tą mokyklą, "draugus", priešus ir 37% iš egzo :D Kai sulauksim trečiadienio, tada ir pamatysim, kas yra kas. Jau atsibodo nerimauti, nervintis, dūsauti (kai dūsauji dėl meilės- gerai :D)...

Šią savaitę dar ilgai prisiminsiu.

Pirmadienį, kaip ir daugelis mano bendraamžių, stovėjau univiero eilėj... :D Palaukiau "tik" tris valandas... ir užteko ;)
Susitikau su Simonu. Mačiau jį antrą kartą. Tikiuosi - ne paskutinį. Traukia jis mane kažkuo, nors tu ką... Reikės čia kažko imtis.... :D

Trečiadienį atvažiavo Justina. Kaip aš jos buvau pasiilgus... (nepamiršiu, kai knisausi po stalu ir, staiga, langelyje išvydau Justinos veidą. Buvo geras jausmas ;)).

Triuši, tikiuosi Tu ten dar gyva. Norėčiau, kad grįžtum ne šiaip su kojom ir rankom. Noriu, kad grįžtum sveika.

Melskitės, kad kažkokiu būdu įstočiau į VU. Nors ir paskutiniu numeriu. Man tik tiek tereikia... "tik"...

Viskas... Nešdinuosi į vonią. Ir į lovą. Ryt atidirbu...ir....IŠEIGINĖ :DDD

2008-07-11T13:27:00.000-07:00

Pagaliau visas šitas šlamštas pasibaigė. Baigėme mokyklą (į galvą cankt Mikutavičiaus daina...).

Viskas liuks. Pasišypsojom paskutinį kartą visiems-kam nuoširdžiai, kam nelabai. Toks gyvenimas... Gaila, kad tik Tau, mielas drauge, nenusisekė. Bet kaip ir sakiau- aš su Tavim(hug).

Ryt pabaigsiu įrašą. Noriu miego. Labanakt(is).

2008-07-03T12:26:00.000-07:00

Visko įvyko daug, bet kai reikia parašyti, mintys išnyksta.

Aš Tavim didžiuojuosi, džiaugiuosi už Tave. Tu esi vienas iš tų žmonių, kurie, nors ir daug ko pasiekia, nepamiršta draugų. Esi tas, kuris nepakyla aukštai į viršų, nors ir pajunti tą aukščio skonį... Ačiū Tau už tai (Apskritai-ačiū Dievui, kad sutikau tokį žmogų).
P.S. Ką pažadėjau, tą pažadėjau;D

Gavau darbą (party). Žinau, kad pavargsiu, bet esu super duper patenkinta. Gaila, kad negalėsiu patirti šio savaitgalio išgyvenimų kartu su Jumis. Linkėjimai visiems. Susitiksim trečiadienį.

Cukrainis. Nežinau, man šitas žodis visada primena tą tokį didelį cukruotą sausainį, kurį valgydavau "Cukrainėje". Gaila, kad nebėra jos... Užtat yra Cukrainis. Mielas, šiltas, cukrinis žmogus ;) Nors Tavęs ir nematau gyvai, bet, atrodo, kad kalbuosi taip, lyg Tu sėdėtum čia, mano kambaryje. Dabar kaip tik susimąsčiau, kada paskutinį kartą matėmės. Aaaa. Prisimenu. Žiemą, berods. Gėrėm visos trys arbatą. (Pasirodo, dar nepardaviau visų smegenų).

Užsiklausiau Sting'o. Reikia keisti kasetę.

2008-07-01T13:43:00.000-07:00

Gyvenu gerai. Tikrai ;)

Gyvenimas, dienos, laikas eina...ir aš pasroviui....

2008-06-28T14:21:00.000-07:00

Šiandien buvo sušikčiausia diena. Nors nuotaika ir buvo, bet širdis verkė... Labai sūriom ašarom... Trini tą mokyklos suolą, kad po to gautum tuo kelis procentėlius. Taip, gėda prieš visus, o prieš save... net noriu pamiršti, kad tokia esu. Taip taip, bus Jums visiems iš manęs labai daug tikėtis... Aš Jus perspėjau.
Bet kokia gėda...
Man nepasisekė, bet tikiuosi, kad mano vaikams pasiseks (reikia susirasti protingą vyrą....).
Matyt, taip jau Dievas nulėmė. Ir jam priešintis nevalia.
Tačiau, aš esu tokios nuomonės, kad neprapulsiu. Negalima prapulti.

Tikrai Tau pritariu, kad reikia gyventi ir vertinti paprastus dalykus, išgyvenimus. Karjera, mokslas-tik vienas gyvenimo etapas, kurį reikia įveikti ir tiek.

2008-06-22T12:49:00.000-07:00

Šiandien pagalvojau, kad būtų gerai atsukti laiką atgal. Kai kuriuos dalykus daryčiau visai kitaip. Ir būčiau elgusis kitaip... Tiesiog apėmė toks jausmas ir tiek. Kartais labai gaila buvusių akimirkų... Jos tokios vienadienės ir trapios. Tik praėjus kuriam laikui supranti, kokios jos tau brangios, ką tau jos reiškia. Viską pradedi vertinti tik vėliau. Na taip, bet čia laikas.

Visi kažkokie išsibarstę. Po truputį tolsta vieni nuo kitų. Natūralu... Juk keičiasi mūsų požiūriai, vertybės, tad nieko keisto, kad su vienais pradedam pyktis (tolti...), o su kitais, priešingai, tampame net gerais pažįstamais... O gal tie "vadinami draugai" niekad ir nebuvo draugai..? Šitą tiesą labiausiai sunku suprasti ir pripažinti. Taip ir norisi nuryti visą šitą šlamštą. Ir pamiršti.

Kartais reikia pabūti vienam.

2008-06-17T04:33:00.000-07:00

Gyveni sau žmogus ir nieko neveiki. Ir tai jau baigia išvesti iš proto. Bet aš esu stipri ir viskas bus gerai :)

Norisi daugiau šypsenos. Visi kažkokie susiraukę, amžinai burba, bamba, tai tas blogai, tai anas..Nu ir..? Juk negali būti visada tik gerai. Juk tada nebus įdomu gyventi. Kai turi problemų, bėdų (kartais visai malonių), tai nors turi apie ką mąstyti, galvoti. Kitaip sakant-dirba varikliukas...

Kartais labai juokinga žiūrėti į žmogų, kuris vaizduoja (arba save įsivazduoja), kad yra stiprus ir nepalaužiamas. Kad jautrumas jam- svetimkūnis sielos gilumoj. Negi taip sunku pripažinti, jog esi silpnas... Taip, pasirodo, sunku.

2008-06-14T00:39:00.000-07:00

Laikas, kai pradedi suprasti, kokį žmogų nori matyti šalia savęs. Anksčiau apie tai labai ir nesusimąstydavai. O dabar...geriau nebendrauti su Jokiu, nei su Bet kokiu. Velniop Tuos niurzgas, nepatenkintus gyvenimu... Žmogus turi džiaugtis gyvenimu, kad trauktų kitą , ypač priešingos lyties, asmenį. Brr.

2008-06-04T03:28:00.000-07:00

Nu ale ot višta. Pamiršau vakar papildyt blogą (Cukrainis priminė...bet aš vis tiek pamiršau.. :D). Na, pasakymas, jog pamiršau, kad turiu tokį daiktą kaip blogą, visiškai atitiko tikrovę :D

Na, vakar jaučiausi kažkaip... niekaip :D Lyg ir nervinausi, bet kadangi pas mane buvo atėjęs Misteris klasiokas (turėjom mokytis, kartotis... :D), tai vidinė savijauta buvo gera. Nu žodžiu, buvau atsipūtus :D Nei pasimokėm, nei ką :D

Ačiū Ponui Dievui, kad egze nebuvo Key word transformations (party). Ir šiaip... Nežinau, kokie bus rezultatai, nei ką. Svarbiausia, kad būtų išlaikyta. Tikiuosi, kad taip ir bus.
Kaip sakant, gal pedagoginio stojimų balams užteks :DD
(ALLY su mumis.)

2008-05-26T13:04:00.000-07:00

Net nežinau, kaip jaučiuosi...Kažkaip labai kvailai. Dėl tų stojimų galva sukasi, sukasi...Ir manau, kad ir kiek ji besisuktų, teks apsistoti ties Klaipėda. Kad ir kaip būtų gaila. O gal ir ne..Pagyvensim, pamatysim.

O šiaip. Gyvenu neįdomiai. Pati kalta. Gal rytoj bus įdomiau.

Norisi šiltumo, kažkokio šiaip gero jausmo. Tokio paprasto. Neįpareigojančio...

Neturiu, ką gero pasakyti.

2008-05-17T12:18:00.000-07:00

Paskutinis skambutis. Neverkiau. Apie ašaros iškritimą nėjo net kalba. Nebuvo dėl ko. Visos tos oficialiosios dalys praėjo sklandžiai ir tiek... Vakare buvo linksma. Paprastai. Be jokių limuzinų ar dar ko.

Gaila bus palikti kai kuriuos žmones, sunku bus su kai kuriais išsiskirti... Natūralu. Todėl per daug to nesureikšminu. Neverta. Nenusipelnė tie žmonės kažkokio gailėjimosi, graudenimosi o tuo labiau-ašarų. Vieni išeina, kiti pareina. Toks dėsnis.
Pradėjau suvokti, kad tuoj egzaminai. Nervinuosi. Norisi kuo mažiau save nuvilti. (reiktų, sakyčiau, gal pasirašyti spėjimus, kokie bus egzaminų rezultatai. Kvailas pasiūlymas).
Pradėjau galvoti apie neakivaizdines studijas. Visai būtų gerai. Juk mokinuosi tik dėl to lapo, tai kokio velnio man čia gaišti laiko...

2008-05-14T15:06:00.000-07:00

Ką aš žinau.
Sekasi šiaip tai tikrai suknistai.
Istorija...Yra žmonių, kurie mėgsta gadinti kitų gyvenimus...(kartais taip noriu viską išrėkti jaį į snukį. Ji veido neturi. Tik snukį).
Va taip ir gimsta neapykanta žmogaus širdyje... Tiesiog nekenčiu. Nekenčiu. Nekenčiu.

2008-05-06T09:39:00.000-07:00

Gyvenu gerai. Ir tuo džiaugiuosi. Stengiuosi save taip įtikinti. ;)

2008-04-30T08:49:00.000-07:00

Keletą dienų mano darbalaukį puošė Tikio nuotrauka...Bet vėliau vėl "užsidėjau"Jūrą.... Nežinau, Tikis man atrodo labai liūdnas... O kai žiūriu į liūdnas akis, tai ir pačiai nuotaika nukrenta... O gal jis nėra liūdnas...Gal tai tik mano vaizduotė :)

Dievinu Vėją... negalėčiau be jo gyventi. Jis man suteikia stiprybės. Jau vien pagalvojus apie Jį jaučiuosiu pakylėta... Saulė galėtų nesugadinti to gero jausmo... Nepatinka man karštis...

Vanduo, Mėlyna, Vėjas, Oras-štai ko man reikia, kad gerai jaučiausi. Ir visų šitų ingredientų turi būti daaug daaug...

Bus krūva išeiginių. Jeeee. Išvažiuosiu. Nu ir kas, kad praleisiu tris istorijos papildomo pamokas. Kartais reikia (sakyčiau-net būtina...)

2008-04-28T03:45:00.001-07:00

Jaučiu, kad reikia daryti pertrauką...jau geriau nieko nerašyti, nei bet ką...

Nieko nevyksta. Vis tas pats ir tas pats... Pasiilgau pusbrolio. Su juo gali eit pasivaikščiot, pasišnekėt kaip su žmogum...

Pati nebesuprantu, ko man reikia, o ko ne... Kartais pagalvoju-kad nieko...

2008-04-25T04:47:00.000-07:00

Mmm... Šiandien penktadienis...Nu ir gerai...Galiu drybsoti, miegoti...

Ši savaitė visai nebloga.
Turbūt labiausiai įstrigo tai, jog paklausus TIESIOG klasioko (su kuriuo gyvai esu šnekėjusi gal 2 -3 kartus), kas jam yra didžiausias malonumas, jis atsakė, kad - "meilė ir visi kiti žmogiški jausmai". Nu va, pagalvojau, nors vienas žmogus, nesislepia po savo kietumu, ego, "kas per aš... kauke"... Sakau-mane nustebino, kad dar yra tokių žmonių. Nustebino gerąja prasme.

Einu žiūrėti "Simpsonų". Jie mane atpalaiduoja, nors ir kokie nevykę juokeliai ten bebūtų rodomi.

2008-04-22T03:57:00.000-07:00

Gavau 9. Cha cha..kaip miela ;(

Kada aš būsiu apskritai verta ko nors geriausio..? Kada? Nežinau... kartais atrodo, kad niekada.

2008-04-17T12:55:00.001-07:00

Gavau 25 taškus. Nebežinau ką ir bepasakyti. Tas "vieno taško trūkumas iki aukščiau" mane jau tuoj pribaigs.

2008-04-17T05:18:00.000-07:00

Nešiausi kišenėje angeliuką. Ir aš tikiu, kad jis man padės. O galbūt išsipildys ir pranašingas sapnas. Bus matyt. Kvaila, kad negali pasakyti rezultatų tą pačią dieną( nors iki šiandien sakė, kad jie bus pranešti tą pačią dieną...) Na, nieko. Juk nervintis, nerimauti tapo įprasta. Tikrai nemanau, kad blogai ten pašnekėjau.

Kam dar tas pavadinimas...?

2008-04-12T09:25:00.000-07:00

Mhm....Neturiu ką pasakyti. Bet tikrai. Noriu, pati nežinodama ko.
Net miegoti einu anksčiau, kas mano kasdienybei irgi nėra normalus reiškinys... Žodžiu, visiškas "iškrypimas" vyksta..

Einu pasivaikščioti, nes užmigsiu čia prie stalo. Matyt, man tikrai reikia vitaminų.

2008-04-09T03:06:00.000-07:00

Matyt, per daug pasitikiu žmonėm. Ir apskritai-per daug vertinu žmones. Nuo šiol į viską žiūrėsiu šalčiau..Na, taip, žinant mano emocijų protrūkius, tai kažin, ar pavyks...

Viskas bus gerai. Juk taip visi sako.

2008-04-06T04:33:00.000-07:00

Kartais tikrai noriu gyventi Vilniuje.Jau vien todėl, kad ten vyksta tai, ko Klaipėdoje aš nerandu. O gal ir neieškau. Tiesiog-vakar būčiau atidavusi viską už apsilankymą toj prakeiktoj sostinėj (atsiprašau tų, kuriuos įžeidžiau ar pan.). Taip, dėl trance muzikos. Gyvenu ja, gyvenu joje. Kažkoks apsėdimas, bet man nerūpi. Tai yra vienintelis malonumas, kuris man dar liko.
Žodžiu, graužaties diena.

Man reikia TO žmogaus ir viskas. Tokio, kuris suprastų, ką man reiškia trance. Jis turėtų vertinti visišką nepriklausomybę, laisvę. Man vanduo, vėjas reiškia daug ką. Ir jis irgi tai turėtų suprasti.

Neturiu vertybių skalės.

2008-04-02T03:54:00.001-07:00

Vakar buvo tikrai sumauta diena. Visom prasmėm. Pasirodo, aš imu kaimynų vazonus su gėlėm ir juos daužau, taip pat valausi kojas į tos beprotės, nesveikėlės, kačių motinos durų kilimėlį. Atsiprašau- kam man tos gėlės?? Aš jų ne tik kad neimčiau, bet aš apskritai-gėlių net nepastebiu, nes man "šimtas metų ant jų"... Pasijutau tikrai "pamaloninta". Lyg ir taip rūpesčių mažai.

Džinsų taip ir neradau.

Tačiau šiandien visai nebloga diena. Jaučiu viduje. Gal ne pavasaris, bet tas "vandens, vėjo kvapas sieloje"... Jaučiu tą tokį proveržį. Nu jau čia "nuvariau" į lankas...

Kaip norėčiau šį šeštadienį atsidurti Vilniuje ir paklausyti tavęs, mielas pusbroli...

O su tuo "bušiuotis"... Taip ir paliksiu. Netaisysiu į Č.
Čias tas pats, kai vietoje žodžio "pasivaikščioti" parašai "pasivaikų(ū)čioti"...

2008-03-30T12:17:00.000-07:00

Šiandien JI pasakė, kad mylėti ir bušiuotis yra nuodėmė. Taip knygoj parašyta. Kunigas ją parašė. Atseit psichologai tai yra ištyrę.....Atsiprašau-nuo kada mylėti yra nuodėmė?

2008-03-28T13:30:00.000-07:00

Nepykit, bet mano gyvenime nieko naujo nevyksta, todėl Blogas miega.

Man niekas nebekelia nuotaikos. Net ir pieniškas šokoladas prarado savo "galią". Kiekvienas rytas toks pats. Atsikeli ir galvoji:"O kas šiandien gero įvyks? Ai, taigi nieko.". Nu ir viskas...

Už lango pavasaris. Bet nuotaikos jis irgi nekelia. Nu ir velniop jį. Ir žiemą buvo gerai. Nes vis tiek nesijaučia šilumos. Tos šilumos viduje. Nieko, praeis.