blaivus

Iš kur tas netikėtas noras kontroliuoti?

2009-06-09T05:34:00.000-07:00

Šiuo metu Vyriausybei svarstant „Saulėlydžio komisijos“ siūlymą naikinti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą (VTAKT) vis aktyviau reiškiasi norintieji perimti tarnybos funkcijas. Saulėlydžio komisijai dar tebesvarstant šį klausimą, apie pasiryžimą perimti VTAKT funkcijas pareiškė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas. Dar daugiau jis patikino, kad jo vadovaujama institucija jau šiuo metu kontroliuoja ir alkoholio prekybą ir net ...reklamą? Jis patikino, kad jo vadovaujama tarnyba VTAKT funkcijas perimtų net ir be papildomų žmogiškųjų išteklių.

Ką gi, viskas atrodytų labai valstybiška ir pavyzdinga šių dienų krizinės situacijos kontekste, tačiau iš kur tas noras gauti papildomų funkcijų? Ką nors kaltinti būtų sunku, bet galbūt toliau išdėstytos mintys ir faktai padės geriau suprasti tokius norus. Privataus pokalbio metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, rodanti itin aktyvias asmenines pastangas siekiant panaikinti VTAKT pasakė, kad kontrolę reikia atiduoti institucijoms, kurios tinka verslui. Pabandykim pažvelgti kuo tas tinkamumas pasireiškia. Jau anksčiau didelį norą kontroliuoti tabako ir alkoholio reklamą rodė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas. To noro priežastis paaiškėjo, kai atsirado galimybė minėtą tarnybą panaudoti Seimo narių spaudimui ir šantažavimui. Visa Lietuva dar prisimena TV3 televizijos sukeltą šmeižto kampaniją Seimo nariams, prisidėjusiems prie alkoholio reklamos apribojimo televizijoje ir radijuje dienos metu. Tuomet F.Petrausko vadovaujama tarnyba itin uoliai skyrė baudas už „pažeidimus“ televizijoms, nors įstatymo nuostatos, reglamentuojančios gėrimų logotipų naudojimą, nebuvo pakeistos nuo 1995 metų. Maža to F.Petrauskas spaudos konferencijos metu pareiškė, kad jei Seimas pakeis įstatymą, tarnyba panaikins baudas!? Kokiu pagrindu valstybės institucija galėtų panaikinti nuobaudą, kuri būtų paskirta teisėtai? Tačiau tai puikiai suveikė kaip šantažo priemonė Seimo nariams, kurie susirūpino įstatymo nuostatų persvarstymu. Greta to paaiškėjo, kad F.Petrauskas buvo aludarių garbės teismo narys. Gal, tokių „teismų“ metu ir kilo idėjos padėti aludariams susigražinti alkoholio reklamą į televizijas. Seimo sąmoningumo ir visuomenės aktyvumo dėka reklamos apribojimai nebuvo panaikinti, o alkoholio reklamos kontrolė buvo sugražinta VTAKT. Šiuo metu teismai jau panaikino F.Petrausko vadovaujamos tarnybos skirtas baudas, tačiau tai nesulaukė didesnio atgarsio ar viešumo.

Šiuo metu, kaip ir minėta, VTAKT funkcijas aktyviai siūlosi perimti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Matyt šita tarnyba tikrai atitinka Rūtos Vainienės įvardintą tinkamumo verslui kriterijų. Būtent Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastangomis buvo panaikintas reikalavimas pardavimo vietose turėti alkoholinių gėrimų atitikties dokumentus. Ir nors buvo sakoma, kad tai atvers kelią falsifikuotų gėrimų patekimui į pardavimo vietas, tarnyba šių argumentų neišgirdo ir dabar jau vyksta tyrimai bei yra nustatyti faktai, kuomet viešojo maitinimo įstaigose buvo prekiaujama falsifikatais, supilstytais į firminių alkoholinių gėrimų tarą. O kodėl gi neprekiauti, jei patikrinti kada ir iš kur atsirado vienas ar kitas gėrimų butelis, panaikinus atitikties dokumentų reikalavimus pardavimo vietose, tapo neįmanoma. Bet tai, žinoma, palengvino „amžinai nuskriausto“ alkoholio verslo dalią. O gal tokiu būdu tiesiog buvo bandoma sukurti sąlygas realizuoti alkoholio gamybos įmonėse pagaminamą neapskaitytą alkoholį.

2007 metais dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirė 487 Lietuvos gyventojai, bet iki šiol negirdėjom nė vieno tyrimo, kuri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba būtų pradėjusi siekdama išsiaiškinti ar tai nebuvo dėl legaliai nupirkto alkoholio ir pan. Įdomu kas atsitiktų jei panašus skaičius žmonių numirtų nusipirkę dešrelių prekybos centre...?

Dar daugiau, šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetiniame puslapyje galima rasti nuorodas (http://www.vet.lt/lt/pages/view/?id=16) vyno entuziastams bei nukeliauti į pasaulinę vynų paiešką. Nenuostabu, kad tokia, verslo sąlygas gerinanti ir alkoholio vartojimo reklama užsiimanti institucija atitinka visus tinkamumo kriterijus.

Vyriausybės pasitarimo metu itin aktyviai VTAKT funkcijas perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai siūlė Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Jo teigimu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi tūkstančius darbuotojų ir jie tikrai geriau viską kontroliuotų nei dabartiniai 18 VTAKT darbuotojų. Tai norėtųsi paklausti ką tie „tūkstančiai“ veikė iki šiol, kad 85 proc. visų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nustatydavo tie „niekingi“ 18 VTAK darbuotojai? Šis klausimas darosi dar įdomesnis, kai VTAKT naikinimo šalininkai teigia, kad VTAKT ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos dubliuojasi. Atrodytų ir prie ko čia ta Žemės ūkio ministerija. Bet viskas darosi kiek aiškiau sužinojus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali pereiti Žemės ūkio ministerijos žinion, o pati ministerija rengia pasiūlymus dėl naminės degtinės legalizavimo ir vyno sektoriaus plėtros Lietuvoje. Todėl būtų labai palanku perimti VTAKT funkcijas savo žinion ir neleisti tarnybos specialistams kliudyti naminės degtinės bei vyno sektoriaus plėtrai.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba jau sulaukė verslininkų skambučių, kurie skundžiasi valstybinių institucijų aklumu, kuomet sąžiningi kavinę ar restoraną turintys verslininkai turi įsirengti 2 tuoletus lankytojams, laikytis visų saugaus maisto ruošimo taisyklių, o visą naktį alkoholiu užsigeidusiems prekiauti kioskams nereikia jokių tuoletų, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pro pirštus žiūri į tokius maitinimo paslaugų teikėjus, kurie pasistatę mikro bangų krosnelę ir vieną stalelį tampa bistro ar net baru.

Pamąstymus būtų galima tęsti ir toliau, bet kuo toliau tuo aiškiau darosi, kad jei VTAKT funkcijos bus išskaidytos ir perduotos tokioms verslui palankioms institucijoms, reali kontrolė bus sunaikinta. VTAKT garsėjo savo nepaperkamumu ir principingumu. Tai ko gero ir yra vienas pagrindinių motyvų siekiant ją sunaikinti, o funkcijas išdalinti „lankstesnėms“ institucijoms.

Akcizų teorija ir praktika, arba kitoks nei laisvosios rinkos ekspertų požiūris

2009-06-05T11:52:00.000-07:00

Gegužės 26 dieną LRT internetiniame tinklalapyje buvo paskelbtas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės komentaras apie akcizų alkoholiui ir degalams didinimo žalą. LLRI ne kartą kritikavo ir akcizo tabako gaminiams didinimą. Pagrindinis tokioje kritikoje naudojamas argumentas, kad šių gaminių kaina nėra elastinga ir, kad akcizo didinimas padidins nelegalios prekybos apimtis ir dėl to valstybė praras biudžeto įplaukas.

Kadangi LLRI ekspertai komentuoja visas sritis (tas pats žmogus yra ekspertas vienu metu ir švietimo, ir sveikatos, ir akcizų ir kt. srityse), nusprendžiau, kad ir man kaip sveikatos specialistui nebus per įžūlu pakomentuoti ekonominius klausimus. Tik skirtingai nei LLRI ekspertai prieš tai, kaip sakoma, „pavarčiau knygeles“ ir mokslinius straipsniu bei pasidomėjau, ką apie tabako ir alkoholio akcizus mano pasaulio ekonomistai. Pasirodo, kad LLRI ekspertai savo įžvalgomis pretenduoja „perspjauti“ visas ekonomines teorijas (kurias neva mini ir pati Rūta Vainienė savo komentare). LLRI ekspertai pretenduoja į aukštesnį ekspertinį lygį nei Pasaulio bankas. Bet palikim jų ambicijas kurti naujas ekonomines teorijas ir pereikime prie faktų.

Rūta Vainienė savo komentare teigia „ekonomikos teorija byloja apie akcizinių prekių neelastingumą pajamoms – šių prekių paklausa kinta nežymiai, jei sumažėja pajamos.“ Neaišku iš kur ponia Vainienė tą teoriją ištraukė, nes ji prieštarauja net ir pati sau. Tame pačiame sakinyje teigia, kad kaina nėra elastinga, o jau sakinio pabaigoje teigia, kad paklausa kinta. Tai, kad paklausa kinta, rodo nors ir mažą, bet vis tik egzistuojantį kainos elastingumą. Ekonomikos teorija kalbanti apie kainos elastingumą išskiria penkias kainos elastingumo kategorijas: visiškai neelastinga (0), santykinai neelastinga (−1 <>, idealiai elastinga(-1), santykinai elastinga (−∞ <>ir absoliučiai elastinga (n = −∞). Kainos elastingumas rodo, kaip kintant prekės kainai keičiasi jos vartojimas. Pavyzdžiui jei prekės kainai padidėjus 10 procentų jos vartojimas sumažėja 4 proc. , tai reiškia, kad kainos elastingumas yra -0,4. Jei prekės kainai padidėjus 10 proc. jos vartojimas sumažėja 10 proc. tai kainos elastingumas yra -1 ir t.t. Taigi panašu, kad LLRI prezidentė painioja ekonominius terminus arba sąmoningai klaidina visuomenę. Įvairūs pasaulyje atlikti tyrimai nustatė skirtingą tiek tabako, tiek alkoholio kainų elastingumą, kuris priklausė nuo šalies ekonominio lygio, gyventojų pajamų ir net vartojimo nuostatų.

Pasaulio banko publikacijoje „Curbing the epidemic“ teigiama, kad tabako gaminių kainos elastingumas yra nuo -0,4 iki -1. Didesnis kainos elastingumas nustatytas mažiau pasiturinčiose šalyse. Toje pačioje studijoje teigiama, kad 10 proc. tabako kainos padidinimas pasaulyje paskatintų 40 mln. rūkorių mesti rūkyti ir 10 milijonų sumažintų mirčių skaičių. Štai jums ir magija, juk už tų ekonominių skaičiukų slepiasi ne tik žmonių mirtys, bet ir tabako gamintojų pajamos. Kainos didėjimui itin jautrūs vaikai, ir pirmiausia tie, kurie dar nėra prekės vartotojai. 1987 metais Philip Morris (JAV) teigė „1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo, užkirsdamos kelią 600,000 paauglių pradėti rūkyti… 420,000 iš tų kurie nepradėjo rūkyti būtų buvę PM rūkoriai… Mes patyrėme neproporcingai didelę žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų.“ Todėl ši pramonė, taip, kaip alkoholio ir naftos pramonė visame pasaulyje finansuoja organizacijas kaip LLRI tam, kad kaip agresyviau ir intensyviau būtų neigiama didesnio šio produktų apmokestinimo nauda valstybei ir jos piliečiams.

Vainienės teigimu šių prekių kainų neelastingumas yra priežastis, dėl kurios apmokestinamos būtent šios, o ne kitos prekės. Reikia pripažinti, kad požiūris labai ekonominis, bet ponia Vainienė ir vėl pamiršo, kad pagrindinis tabako ir alkoholio akcizo tikslas yra ne biudžeto pildymas, bet šių prekių vartojimo reguliavimas. Vadovaujantis LLRI ekspertų logika reikėtų tiek sumažinti tabako ir alkoholio akcizą, kad maksimaliai augtų šių produktų vartojimas ir įplaukos į biudžetą. Tik įdomu ar gerbiami ekonomikos specialistai skaičiavo kas kompensuotų vartojimo sukeltą žalą, kuri daugelio pasaulio mokslininkų tyrimų duomenimis gerokai viršija surenkamus mokesčius?

Kalbant apie alkoholinių gėrimų kainos elastingumą vėlgi tenka pastebėti, kad pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos elastingumas skirtingų grupių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo -0,4 iki -0,8) ir ženkliai didesnis stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje senųjų ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizo mokesčio. Vadinasi alkoholio (kaip ir tabako) kaina vis tik yra elastinga ir jos padidinimas leidžia sumažinti produkto vartojimą bei padidinti biudžeto įplaukas.

Ekonomikos teorija pateikia ir pavyzdžių, kuomet kaina yra visiškai neelastinga, tai yra tokios prekės kurių vartojimas yra neišvengiamas (pvz. antibiotikų vartojimas infekcijos atveju), arba tradiciniai maisto produktai (pvz. ryžiai Kinijoje). Gal tokiu pavyzdžiu Lietuvoje galėtų būti duona, bet tikrai ne cigaretės ar alkoholis, nes šios prekės priskiriamos ne prie būtinųjų (išskyrus priklausomus asmenis), bet prie prabangos prekių.

Kad ir ne į temą, bet norėtųsi kelis žodžius pasakyti apie degalų akcizus ir jų kainos elastingumą. Matyt geriausiu atsakymu apie vartotojų elgsenos pokyčius keičiantis pajamoms ir degalų kainoms nusako pasaulinė situacija, kurioje matome, kad bankrutuoja tokie gigantai kaip General Motors, tradiciškai gaminę galingus ir daug degalų naudojančius automobilius, o tuo tarpų hibridinių automobilių srityje lyderiaujanti Toyota skelbia, kad jau turinti virš 100 000 hibridinių automobilių užsakymų ateinantiems metams. Todėl, kad ir kaip laisvosios rinkos ekspertai stengtųsi įtikinti, kad šių prekių vartojimas nepavaldus jokiems apmokestinimams, panašu, kad žmonės vis mažiau jais tiki. O galvojant dar globaliau, ar tik ne pačios naftos kompanijos stengiasi išlaikyti degalų kainas tokiame lygyje, kad jos išliktų pakankamai mažos jog nemažėtų vartojimas ir neatsirastų pakankamas stimulas hibridinių ar kitų gamtą tausojančių technologijų plėtrai. Iš ko gi tuomet gyventų šeichai ir kiti naftos magnatai?

O kalbant apie nelegalią prekybą norisi paklausti pačių LLRI ekspertų: ar tik ne jų pačių nuolatinis priminimas visuomenei, kad nelegali prekyba gana palankiai vertinama visuomenėje ir leidžia juodosios rinkos dalyviams jaustis saugiai, o patiems vartotojams nuolat primena nelegalių prekių įsigijimo alternatyvą? Kodėl LLRI ekspertai nesivargina paaiškinti visuomenei pliusų, kurie atsiranda sumažinus išlaidas tabakui ir alkoholiui. Juk tų pinigų nebūtina išmesti, juos galima investuoti į savo verslą, išleisti sveikatingumo procedūroms, brangesniam ekologiškam maistui ir pan. O kur dar didėjantis darbo produktyvumas, mažėjantis konfliktų skaičius ir t.t.

LLRI pozicija verslo sąlygų gerinimo prasme niekam nekelia abejonių ir nuostabos. Jau pats šios institucijos pavadinimas informuoja apie institucijos siekį siekti maksimalaus rinkos liberalizavimo. Neatsitiktiniai ir šios institucijos rėmėjai. Natūralu, kad LLRI remiančios tabako, alkoholio ir naftos pramonės įmonės siekia maksimalios valstybės dereguliacijos. Akcizai yra vieni iš verslininkų labiausiai nepageidaujamų elementų valstybės reguliavime. Didinami akcizai ne tik mažina vartojimą, bet ir siekiant amortizuoti kainos šuolį, verčia mažinti savo pelno dalį ir atsisakyti dalies pajamų. Dar neteko sutikti verslininko, kuris gera valia siektų mažinti savo pelną, nes tai prieštarautų bet kokiai ekonominei logikai.

Bet šioje istorijoje atsiranda dar vienas žaidėjas – valstybė, kuri privalo taip reguliuoti verslą, kad pelno siekis neužgoštų visuomenės intereso, o dar tiksliau galima pacituoti LR Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad tai tarnautų bendrai tautos gerovei“. O 1997 metais paskelbtame LR Konstitucinio teismo nutarime teigiama, kad „Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.“ Gaila tik, kad valstybės institucijos nuolat minėdamos užslėptų verslo interesų atstovavimo keliamas problemas nepastebi, kokį didelį įtakos potencialą sukaupia tokios institucijos, kaip LLRI. Jų atstovus galima rasti prezidentūroje, ministerijose, komisijose, darbo grupėse ir pan. Todėl belieka tik apgailestauti, kad tyli tikrai laisvi ir nepriklausomi ekonomikos ekspertai.

Alkoholio gamintojai sistemingai klaidina Seimo narius

2009-05-21T07:24:00.000-07:00

Jau tapo įprasta praktika sistemingai klaidinti ar stengtis kitaip įtakoti Seimo narius, siekiant patenkinti verslo struktūrų pelno poreikį ir sukompromituoti Lietuvos alkoholio kontrolės principus.

Jau trečią kartą šios kadencijos Seimo nariai teikia siūlymus švelninti alkoholio gamybos, prekybos bei apmokestinimo sąlygas. Jau buvo teikti siūlymai mažinti akcizą alkoholiniams gėrimams, bei šią savaitę Seimo atmestas siūlymas gražinti naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais alkoholio. Neabejotina, kad mažėjant alkoholinių gėrimų vartojimui, tokių siūlymų bus dar ne vienas. Alkoholio gamintojai nevengia savo pelnų siekimui pasitelkti net profesines sąjungas, kurios dabar jau reikalauja Seimo mažinti akcizą alkoholiui ir tokiu būdu mažinti socialinę įtampą alkoholio gamybos bendrovėse.

Kad Seimo narius įtakoti nėra sudėtinga demonstruoja Seimo nario Vinco Babiliaus teiktas siūlymas, kuriuo buvo siekiama panaikinti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nakties metu, taip pat kaip ir anksčiau teiktas bei vėl pakartotinai teikiamas siūlymas mažinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Labai svarbu tai, kad visi paminėti atvejai prieštarauja pagrindiniam LR Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui (...“mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui...“), LR Valstybės alkoholio kontrolės programos tikslams bei Lietuvos sveikatos programos (Patvirtintos LR Seimo 1998 m. ) uždaviniams.

Bet kokie alkoholio gamintojų teiginiai apie mažėjantį alkoholinių gėrimų pardavimų mažėjimą nemažėjant vartojimui yra melagingi ir spekuliatyvūs. Alkoholinių gėrimų vartojimo mažėjimą labai akivaizdžiai iliustruoja apibendrinta 2008 metų sveikatos statistika. Nustatyta, kad sergamumas alkoholinėmis psichozėmis nuo 128 atvejų 100 000 gyventojų 2007 metais sumažėjo iki 113 atvejų 100 gyventojų. Alkoholio gamintojai visiškai neišmanydami sveikatos rodiklių klaidina Seimo narius ar net sąmoningai meluoja siekdami savanaudiškų tikslų. Akivaizdu, kad ligotumo ir sergamumo sąvokų skirtumai alkoholio gamintojams yra visiškai nesuvokiami.

Klaidinančiu reikia laikyti ir teiginį, kad būtent 2009 metais itin išaugo nelegalaus alkoholio vartojimas, dėl to daugės su tuo susijusių mirčių skaičius ir kt. Dar kartą norime pažymėti, kad alkoholio gamintojai ir prekiautojai nėra sveikatos specialistai ir demonstruoja visišką neraštingumą sveikatos rodiklių klausimais. Reali, o ne alkoholio gamintojų sufabrikuota statistika teigia, kad 2008 metų I ketvirtį dėl alkoholinių psichozių gydymo įstaigose buvo gydyti 1123 asmenys, o 2009 metų I ketvirtį jau tik 877 asmenys, t.y. sumažėjo 22 procentais. Todėl neabejotinai galima teigti, kad 2008 metais prasidėjusios alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių sveikatos sutrikimų mažėjimo tendencijos su dar didesniu pagreičiu tęsiasi 2009 metais.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos duomenimis per pirmuosius tris 2009 metų mėnesiu bendras alkoholinių gėrimų pardavimas sumažėjo 33 procentais. T.y. pardavimų sumažėjimas iš esmės atsispindi alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių statistikoje.

Seimo nariai ne tik leidžiasi klaidinami, bet ir patys noriai klaidina savo kolegas. Seimo narys Vincas Babilius aiškinamajame rašte pateikia iškreiptą ir klaidinančią informaciją, kuri buvo naudojama, kaip argumentas, pagrįsti naktinės prekybos alkoholiu apribojimus. Pirmiausia reikia pažymėti, kad Seimo narys iškraipė Konstitucinio teismo nutarimo konstatuojamąją dalį teigdamas, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime (Žin., 1997, Nr. 15-314 ) yra konstatavęs, kad kategoriški alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo draudimai neduoda geidžiamo rezultato, nes vartotojai randa kitų (dažniausia nelegalių ir neteisėtų) būdų, kaip tenkinti savo poreikius.“ Originaliame LR Konstitucinio teismo nutarime teigiama „Istorijoje yra buvę laikotarpių, kai su alkoholio ar tabako gaminiais, jų vartojimu buvo bandoma kovoti kategoriškais jų gamybos, prekybos ir vartojimo draudimais. Tačiau tokie prohibicijos bandymai nedavė geidžiamo rezultato. Per šimtmečius susiformavę vartojimo įpročiai bei dėl pripratimo ir priklausomybės atsirandantys vartotojai užtikrindavo minėtų medžiagų paklausą, todėl net draudimo sąlygomis būdavo randama būdų (dažniausiai nelegalių ir neteisėtų) tai paklausai patenkinti. Administracinius kategoriško draudimo metodus vėliau pakeitė įvairios ekonominio ir finansinio ribojimo, taip pat ir reklamos ribojimo, priemonės, kurios dažniausiai taikomos kartu su profilaktinėmis medicininio poveikio bei sanitarinio švietimo priemonėmis, sveiko gyvenimo būdo propagavimu ir kt.“. Privalu konstatuoti, kad naktinis prekybos apribojimas nėra prohibicija apie kurią kalbama, o yra prieinamumo apribojimo priemonė, taikoma daugelyje šalių. Akcizai yra Konstitucinio teismo minima ekonominio ir finansinio apribojimo priemonė. Be to Konstitucinis teismas nepaneigia kitų (ne visiško uždraudimo) priemonių veiksmingumo ir reikalingumo. Taigi galima teigti, kad Seimo narys sąmoningai paėmė iš konteksto dalį Konstitucinio teismo nutarimo ir nepateikęs viso konteksto taip pat klaidina likusius Seimo narius. Be to vertėtų pacituoti ir kitą ištrauką iš to paties Konstitucinio teismo nutarimo, kuriame komentuojama Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostata: "Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei." Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų - galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus - bendra tautos gerovė. Tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais. Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.”

Šiuo metu į Seimą kreipiasi tiek alkoholio gamintojai, tiek jų darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos, kurios teigia, kad taikomos alkoholio kontrolės priemonės privers alkoholio gamintojus atleisti dalį darbuotojų. Todėl norėtųsi paklausti ar tuo metu kai alkoholio pramonė vystėsi labai sparčiai ir verslininkai investavo lėšas į alkoholio gamybą, nebuvo žinoma apie valstybės alkoholio kontrolės politikos vieną pagrindinių nuostatų – mažinti bendrą alkoholio vartojimą? Tenka priminti, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymas priimtas 1995 metais, todėl ir minėta nuostata žinoma seniai ir verslininkai tikrai turėjo galimybę su ja susipažinti. Vadinasi, žinodami principinę valstybės nuostatą mažinti alkoholio vartojimą verslininkai rizikavo ir šiuo metu patys privalo prisiimti atsakomybę už tą riziką ir atsakyti prieš darbuotojus, kuriuos šiuo metu turi atleisti, nes sąmoningai investavo į rizikingą ir viešai deklaruotai valstybės politikai prieštaraujantį verslą.

Greta to būtina pažymėti, kad ne tik alkoholio sektorius patiria sunkumus, jau minėtais Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos duomenimis bendras alkoholio pardavimas sumažėjo 33 proc. Apie panašų ar net didesnį vartojimo sumažėjimą kalbama ir kitose prabangos prekių (o alkoholis ir yra prabangos, bet ne būtinoji prekė) grupėse. Taigi alkoholinių gėrimų prekybos mažėjimas yra nulemtas ne tik taikomų priemonių, bet ir mažėjančio bendrojo vartojimo. Tą patvirtina ir skelbti „Nielsen“ tyrimo duomenys (2008 11 mėn.), kuriuose teigiam, kad iš apklaustų Lietuvos gyventojų 21 proc. nurodė, kad pajautę pajamų mažėjimą mažintų išlaidas alkoholiui arba pirktų pigesnį.

Alkoholinių gėrimų akcizo surinkimas nėra savitikslis dalykas, be to kelia nuostabą tai, kad būtent alkoholio gamintojai susirūpino akcizo surinkimu ir biudžeto pildymu. Reikia pastebėti, kad būtent klestintis alkoholio verslas neša didžiulius nuostolius valstybei ir užkrauna jai didžiulę išlaidų naštą, kuri patiriama likviduojant dėl alkoholio vartojimo atsiradusias sveikatos, socialines ir kt. pasekmes. Kaip pavyzdį galima pateikti Europos sąjungoje atliktą analizę, kurioje teigiama, kad 2001 metais penkiolikoje senųjų ES šalių buvo surinkti 25 milijardai eurų alkoholio akcizo, o bendri materialūs alkoholio vartojimo kaštai siekė 125 milijardus eurų, t.y. buvo 5 kartus didesni nei gaunamos pajamos. Taigi galima teigti, kad dėl klestinčios alkoholio pramonės valstybė patiria 5 kartus didesnį nuostolį, nei gauna pajamų iš alkoholio akcizo. 2008 metais Lietuvoje buvo sumokėta apie 922 milijonus litų alkoholio akcizo, vadinasi dėl alkoholio vartojimo patiriamos valstybės išlaidos galėjo siekti apytikriai 4,5 milijardo litų.

Kalbant apie nelegalią prekybą tenka apgailestauti, kad Seimo nariai nesiūlo būdų kaip efektyvinti nelegalios prekybos kontrolę (ne tik alkoholio, bet ir tabako, degalų ir kt.), o atvirkščiai ją pateisindami ir priimdami kaip visuotiną ar neišvengiamą normą naudoja kaip argumentą, siekiant padidinti legalaus alkoholio prieinamumą. Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta iki 2010 metų bendrą alkoholio suvartojimą tenkantį vienam gyventojui sumažinti iki 7 litrų absoliutaus alkoholio per metus. Tuo tarpu 2008 metais vien legaliai parduoto alkoholio kiekis vienam gyventojui siekė 13,2 litro. Alkoholio gamintojai nuolat mini, kad padidinus alkoholio akcizus nesurenkamas planuotas biudžetas (nors 2008 metais iš alkoholio akcizo buvo gauta 54 mln. litų daugiau nei 2007 metais), bet tuo pat metu nutyli, kad 1999 metais ženkliai sumažinus akcizą stipriems alkoholiniams gėrimams ir ženkliai sumažėjus alkoholinių gėrimų kainoms 2004 metais (įstojus į Europos sąjungą), net 6,5 proc. išaugo metinis standartizuoto mirtingumo rodiklis, kurio didžioji dalis ir siejama su išaugusiu alkoholio vartojimu.

Lietuva yra civilizuota valstybė, renkanti ir analizuojanti statistinius duomenis, turinti mokslinius centrus, galinčius vertinti sveikatos statistiką, todėl stebėtina, kad kai kurie Seimo nariai, bandydami gerinti alkoholio gamintojų verslo sąlygas vadovaujasi demagoginiais savo pačių išvedžiojimais ir visiškai neatsižvelgia į mokslininkų išvadas bei rekomendacijas. Tai kelia dar daugiau abejonių dėl jų teikiamų siūlymų skaidrumo. Atsižvelgiant į išliekantį vis dar labai aukštą bendrą alkoholio vartojimą Seimo nariai turėtų teikti naujus siūlymus dėl alkoholio kontrolės sugriežtinimo, o ne stengtis pataikauti ilgą laiką Lietuvos gyventojų sąskaita pelnus krovusių gamintojų ir prekiautojų interesams.

Po saulėlydžio ateis atominė žiema...

2009-04-02T06:05:00.000-07:00

Po vakar dienos Saulėlydžio komisijos posėdžio, kuriame buvo nubalsuota už Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos panaikinimą ir jos funkcijų išskaidymą, galėčiau pasiūlyti labai daug idėjų verslui, kuris siekia išsilaisvinti iš „kvailų“ valstybinio reglamentavimo ir reguliavimo gniaužtų. Siūlau susivienyti visiems mėsos perdirbėjams ir pateikti siūlymus naikinti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tuomet nebereikėtų rūpintis tokiomis kvailystėmis, kaip maisto sauga, produktų ženklinimu, galėtumėte be vargo leisti gražias etiketes ir nerašinėti ten visokių E raidelių, kurios atbaido dalį vartotojų. Transporto įmonės galėtų susivienyti ir pateikti pasiūlymus panaikinti Valstybinę kelių transporto inspekciją ir nebereikėtų sukti galvos dėl tachografų, vairuotojų darbo laiko ir t.t. Gal ir sunku suprasti sarkazmą, bet būtent tokios mintys kyla stebint su neblėstančiu entuziazmu tęsiamą susidorojimą su Valstybine tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Saulėlydžio komisijos darbą svarstant šios tarnybos naikinimą galima drąsiai vadinti maitvanagių puota maro metu.

Pirmiausia, verta pastebėti, kad verslo struktūrų investicijos į itin aršius jų gynėjus pasiteisina su kaupu. Tabako ir alkoholio gamintojų remiamas ir išlaikomas Lietuvos laisvosios rinkos institutas, o tiksliau jos prezidentė Rūta Vainienė sulaukė savo triumfo valandos ir galėjo su pasimėgavimu sušokti pergalės šokį ant numanomo VTAKT lavono. Nepadėjo ir Saulėlydžio komisijos vadovo V. Milaknio pastaba apie tai, kad Rūta Vainienė, gaudama algą iš tabako ir alkoholio verslu užsiimančių įmonių sunešamų pinigų, gali įsivelti į interesų konfliktą. Garbioji laisvosios rinko šalininkė drąsiai pasiūlė apskųsti jos veiksmus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Dėkojame ponia Rūta už pasiūlymą, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija taip ir padarys. Bet, iš kitos pusės, Rūtos Vainienės ir alkoholio bei tabako gamintojų remiamo instituto piktdžiugą galima ir suprasti. Ko gero tikrai nepradžiugino ir posėdžio išvakarėse teismo paskelbtas sprendimas, kuris patvirtino dar vieną teisėtai VTAKT paskirtą baudą bendrovei Philip Morris, kuri yra tarp „deimantinių“ LLRI rėmėjų.
Tačiau kol kas neaišku kuo gi VTAKT neįtiko Artūrui Zuokui, kuris dar visai neseniai bandęs demonstruoti susirūpinimą alkoholio problemomis šiandien jau elgiasi kitaip? Dar neseniai jis skundė savo buvusius politinius konkurentus Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai dėl suinteresuoto žiniasklaidos verslo ir Seimo narių bendradarbiavimo. Tuomet, Zuokas informavo nevyriausybines organizacijas apie tai, kad dabartinio susisiekimo ministro E. Masiulo teikti siūlymai dėl alkoholio reklamos buvo parengti vienos iš komercinių televizijų teisininkų kompiuteryje. Tačiau dabar jis elgiasi visai kitaip: posėdžio metu A.Zuokas taip skubino balsavimo procesą, kad komisija net nespėjo iki galo išklausyti į posėdį pakviestos VTAKT atstovės. Pasak komisijos narių „čia viskas ir taip aišku“. Susidaro įspūdis, kad VTAKT likimas buvo nuspręstas dar iki posėdžio ir balsavimo, o visą balsavimo procedūrą galima pavadinti dar viena demokratijos grimasa.
Niekais pavirto ir Saulėlydžio komisijos teiginiai apie tikrąjį dialogą su visuomene. Mat į komisijos posėdį visuomenės atstovai nebuvo įleisti. Įdomu tai, kad komisija nesvarstė nė vieno visuomenės pateikto siūlymo dėl tarnybos, tačiau vienareikšmiškai atsižvelgė į verslininkų siūlymus. Reikia pastebėti, kad ir čia verslo atstovai buvo tokie nekūrybingi, kad rašydami raštus komisijai net nesivargino pakeisti teksto, kurį vienas nuo kito nusirašė. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės ir Lietuvos aludarių asociacijos prezidento Sauliaus Galadausko pasirašyti raštai Saulėlydžio komisijai labiau panašūs į pamokų neparuošusių vaikų darbus, kuriuos jau vien už nusirašinėjimą žodis žodin galima būtų vertinti dvejetu. Bet čia taip pat nėra atsitiktinumų, juk ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vienas iš pagrindinių rėmėjų yra „Švyturys“.
Bet labiausia už viską stebina tai, kad už VTAKT panaikinimą išdalinant funkcijas balsavo ir TS-LKD atstovas Kęstutis Masiulis. Ar tai reškia, kad kai kurie konservatorių atstovai partijos rinkiminėje programoje įvardintas alkoholio kontrolės priemones vertina tik kaip masalą, tinkamą rinkėjams vilioti. Gal iš tikrųjų, kaip buvo paminėta komisijos posėdyje, „ta alkoholio kontrolė rūpi tik Matului“?
Po viso šito farso belieka palinkėti gerbiamiems Saulėlydžio komisijos nariams rengtis prisiimti atsakomybę už savo darbus, nes visuomenės kantrybė nėra begalinė. VTAKT kokybiško darbo dėka Lietuvoje, kitaip nei Estijoje, žmonės nemiršta nuo parduotuvėje pirktų alkoholio surogatų. Tokių atvejų tikimybė neabejotinai išaugs, kai neliks institucijos, su kuria verslininkų žodžiais „negalima susitarti“. O gal tą kontrolę tikrai sugebės vykdyti jau šiame posėdyje apsimelavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas, kuris pareiškė, kad jo vadovaujama tarnyba jau dabar kontroliuoja alkoholio reklamą?!..., o visas kitas VTAKT funkcijas tikrai galėtų perimti ir nedidindamas savo tarnybos darbuotojų skaičiaus. Gal iš tiesų su tais, kurie nebijo viešai meluoti, alkoholio ir tabako verslo atstovams susitarti bus lengviau.
Laikas parodys, kuo baigsis šitas verslininkų nuo pradžios iki galo surežisuotas žaidimas, bet iš Seimo, kuriam sunkmečio sąlygomis labiau rūpi pluoštinių kanapių auginimo klausimai , galima tikėtis visko. Todėl kas gali pasakyti ar po saulėlydžio į Lietuvą neateis atominė žiema?

Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje

2009-03-05T00:47:00.000-08:00

Šiandien viešąją erdvę stengiamasi užpildyti diskusijomis apie verslo patiriamus sunkumus, naująją vyriausybės mokesčių politiką, padarytas klaidas ir kt. Viena iš aktyviausių kalbėtojų šitoje verslo keliamoje kakofonijoje yra alkoholio pramonė. Stebėdamas viešojoje erdvėje alkoholio verslo atstovų skleidžiamą informaciją ir sulygindamas ją su oficialiais faktais pasijaučiu kaip psichiatrijos skyriuje, kuriame nekritiški pacientai iškreiptai suvokia realybę, nesiorientuoja laike, vietoje ir savyje. Skirtumas tik toks, kad pacientų kaltinti nėra kuo, tačiau sąmoningai visuomenę ir politikus kvailinantis verslas jau nėra nekaltas pacientas, kuriam tiesiog reikia padėti.

Nenorėdamas būti apkaltintas demagogijos skleidimu galiu tiesiog pacituoti kai kuriuos pareiškimus, kurie labai intensyviai buvo ir tebėra kišami visuomenei. Pvz. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidento Lauryno Vilimo teigimu, dėl padidinto alkoholinių gėrimų akcizo valstybė nesurinko 150 milijonų litų į valstybės biudžetą ir vienoje televizijos laidoje, kuri skambiai pavadinama „žurnalistiniu tyrimu“, pateikia skaičiavimus, neva tai pagrindžiančius jo teiginius. Jo teigimų stiprių alkoholinių gėrimų gamintojai 2007 metais sumokėjo 650 milijonų litų akcizo, o 2008 metais – 670 milijonų litų akcizo. Pasak Vilimo, atlikus elementarius aritmetinius veiksmus gauname, kad valstybė nesurinko 150 milijonų litų mokesčių. Įdomu, tik kiek ant tokių svaičiojimų užkimba eilinių žmonių ir politikų, bet panašu, kad nemažai. Belieka priminti, kad 2008 metais valstybės biudžetas vien dėl padidintų alkoholio akcizų surinko papildomai 54 milijonus litų.

Iš to paties L. Vilimo lūpų galima išgirsti, kad žmonės nebegeria legaliai parduodamų gėrimų ir pradėjo gerti langų skystį, kuris neišvengiamai sukels ar jau sukėlė mirčių protrūkį. Kadangi akcizas buvo didintas 2008 metais tai tą mirčių protrūkį jau turėjome pastebėti sveikatos statistikoje. Tuo tarpu sveikatos statistika 2008 metais parodė, kad gyventojų, apsinuodijusių alkoholiu ir jo surogatais per 2008 metus sumažėjo daugiau kaip 300 atvejų. Vėlgi norėtųsi paklausti: kas ką kvailina?

Dar nepasibaigus 2008 metams “Stumbras” pradėjo aiškinti visuomenei apie tai, kad sumažėjus pardavimams bus priversti atleisti darbuotojus, laikinai stabdyti gamybą ir pan. Ir dabar ekonomikos skyreliuose jau galima rasti žinutes, kad šita, galo su galu nebesudurianti bendrovė, 2008 metais uždirbo 29 milijonus grynojo pelno. Ir vėl nesutapimai?

Dabar visuomenę bandoma įtikinti, kaip gyvybiškai svarbu, kad Saulėlydžio komisija kartą ir visiems laikams panaikintų tokią biurokratinę ir verslininkų kraują siurbiančią įstaigą, kaip Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Itin įdomu stebėti, kas viešoje erdvėje diskutuoja ir bando įtikinti tarnybos nereikalingumu: alkoholio gamintojai ir verslininkai, bausti už tabako ir alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimus. Įdomu būtų paklausti vagių ar jie norėtų, kad būtų panaikinta policija ir jie galėtų nebaudžiami vogti ir plėšti. Net neabejoju, kad atsakymas būtų teigiamas. O gal vadovaujantis verslininkų retorika vagys galėtų siūlyti policijai kaip tobulinti įstatymus, kad palengvinti vagių gyvenimą?

Verslininkų teigimu tarnyba žlugdo smukųjį verslą. Pažiūrėjus į tarnybos skirtas baudas, tarp nukentėjusių smulkiųjų verslininkų galima rasti net 7 kartus 2008 metais už pažeidimus baustą UAB ,,Švyturys-Utenos alus", 3 kartus baustą AB ,,Kalnapilio-Tauro grupe", 3 kartus baustą AB ,,Alita", 4 kartus baustą Maxima LT, po vieną kartą baustas UAB ,,Philip Morris Lietuva" ir UAB ,,Philip Morris Baltic", net 6 kartus baustą UAB ,,Mineraliniai vandenys" ir kt. Jei tai smulkusis verslas, tai kas tada yra stambusis? O tai, kad buvo panaikinta baudų diferenciacija, priklausomai nuo pažeidėjo metinės apyvartos, tai kalta ne tarnyba, o tuo metu sprendimą priėmęs Seimas, kuris baudas suvienodino ir didiesiems prekybos tinklams ar gamintojams ir smulkių parduotuvėlių savininkams. O tai, kad tarnyba kaltinama per daug uoliu darbu tai yra daugiau nei juokinga. Matyt valstybės tarnybos turėtų užsiimti kuo nors kitu, bet ne savo darbu. Be to tokias įmones, kurios sugeba pažeisti įstatymus net kelis kartus sunku pavadinti atsakingomis, šiuo atveju labiau peršasi noras jas vadinti recidyvistinėmis, kurios nepaisant baudimų toliau tęsia pažeidimus, o vėliau dėl savo elgesio kaltina principingą valstybės instituciją.

Nenuostabu, kad „smulkiuosius verslininkus“ atstovaujanti aludarių asociacija jau ne pirmą kartą rašo raštus vyriausybei ir dabartinei Saulėlydžio komisijai, su siūlymais naikinti tokią „atgyvenusią“ ir „nepažangią „ tarnybą, kuri už mokesčių mokėtojų pinigus drįsta dirbti savo darbą, ir užuot teikusi siūlymus, kaip gerinti alkoholio verslo sąlygas, nuolat teikia siūlymus, kaip mažinti alkoholinių gėrimų pardavimus.

Alkoholinių gėrimų gamintojai jau pradėjo aiškinti, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba kvailina nevyriausybines organizacijas. Tuo pat metu vienoje radijo laidoje, kur nuskamba ši mintis, pareiškiama, kad tarnybos darbuotojų intelekto koeficientas yra žemas. O čia brangieji, jau turėtų įsižeisti visos „apkvailintos“ nevyriausybinės organizacijos, nes „žemo intelekto“ tarnyba, sugebėjo „apkvailinti“ tokias institucija kaip Nacionalinė sveikatos taryba, Pasaulio sveikatos organizacija, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ir t.t.

Matyt neturėtų stebinti tai, kad tokie kliedesiai leidžiami į eterį tada, kai „Saulėlydžio komisijoje“ rengiamasi svarstyti tarnybos likimą. Patogu klaidinti ir visuomenę. O vieninteliai kaltinimai tarnybai yra tie, kad tarnyba „nesitaria“ su verslininkais, reikia suprasti, kad skirtingai nei kitos tarnybos, neima kyšių, per daug principingai dirba ir pedantiškai seka įstatymo raidę. Žinoma mūsų šalyje, kurioje pagrindinė vaikų įvardinama vertybė yra apsukrumas, tokiais metodais dirbanti tarnyba turėtų būti naikinama kaip moraliai atgyvenusi.

Stebint visą šitą informacinę painiava srityje, kurioje turiu galimybę gilintis ir daug ką suprantu, kyla klausimas kas vyksta kitose srityse, į kurias gilintis nėra laiko. Jei atviru tekstu meluojama šitoje srityje, tai kuo tikėti kai tenka skaityti ar klausyti žinias apie energetiką, aukštąjį mokslą ir kitas ne mažiau svarbias sritis? Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje, kurioje visuomenei pateikiama informacija neretai būna toli nuo realybės, o visuomenės klaidinimas siekiant savanaudiškų tikslų, jau tapo absoliučia norma.

Apie vyno sektoriaus paramos programą „Blaivybės metais“ arba dar keli pasiūlymai kaip sutaupyti pinigų

2009-01-23T03:34:00.000-08:00

G.Kirkilo vadovaujama vyriausybė neabejotinai įeis į istoriją,kaip viena labiausiai gynusių alkoholio pramonę. Pats ex-premjeras pagarsėjo savo demagoginėmis kalbomis apie tai, kaip alkoholio reklama nedaro įtakos alkoholio vartojimui. Savo asmenine pareiga šventai ginti alkoholio gamintojus laikė ir buvęs Ūkio ministras V.Navickas bei tos pačios ministerijos sekretorė A.Mačiulytė, kuri dabar Seimo Ekonomikos komiteto buvo deleguota į Nacionalinę sveikatos tarybą. G.Kirkilo vyriausybė pagarsėjo ir bandymais likviduoti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą.

Atrodytų viskas jau praeityje ir tikrai ačiū naujajam Seimui, susipratusiam panaikinti mokesčių lengvatas aludariams ir sidrui, bei dar kartą padidinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Tačiau kasdien išgirstame vis daugiau apie buvusios vyriausybės darbelius, kurių dėka buvo tiesiog švaistomasi valstybės pinigais be jokios atsakomybės. Jau girdėjome apie paskutinius nueinančios vyriausybės sprendimus išmokėti premijas darbuotojams paskutinėmis gyvavimo dienomis. Kas gali paneigti galimybę, kad Ūkio ministerijos užsakymu atliktam alkoholio problemoms spręsti skirtam tyrimui išmokėti 100 000 litų vėliau taip pat nebuvo pasidalini su kuo reikia, nes atliktas tyrimas neatitiko nei iškeltų tikslų ir iš karto buvo sukritikuotas mokslo bendruomenės. Be to tyrimą atliko nuolat alkoholio gamintojams palankumą demonstravusio G.Chomentausko vadovaujamas „Žmogaus studijų centras“.

Bet įdomiausi dalykai dar tik aiškėja. Pasirodo, kad paskutinėmis vyriausybės gyvavimo dienomis Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė pasirašė įsakymą, dėl paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009-2013 metų programos patvirtinimo. Tikrai įstabus dokumentas Blaivybės metais, kai visi suko galvas kaip sumažinti alkoholio vartojimą, Žemės ūkio ministerijoje buvo rengiami konkretūs planai, kaip stimuliuoti vyno pramonę. Ir atrodytų ką čia bendro su tuo turi Žemės ūkio ministerija, nes Lietuva neaugina vynuogių, o alkoholio pramonę tradiciškai šefavo Ūkio ministerija. Tačiau tokį rūpestį gal ir ne taip sunku paaiškinti, juk tiek Žemės ūkio ministrė, tiek Ūkio ministras buvo tos pačios partijos atstovai, o toks žingsnis tiesiog nesukėlė niekieno įtarimų. Šiandien vėl bandoma grįžti prie skandalingo „Alitos“ privatizavimo klausimo, o tuo tarpu įsigaliojusioje Žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintoje paramos vyno sektoriui programoje galima rasti, kad iki 2013 metų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo planuojama skirti apie 700 000 litų, tokių bendrovių kaip „Alita“, Boslita“ ir Itaina“ gamybos stimuliavimui. Programoje teigiama, kad šios programos rėmuose bus remiamos „...viešųjų ryšių, reklamos arba rėmimo priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami Europos Bendrijos putojančių vynų privalumai, ypač kokybės, maisto saugos arba aplinkosaugos požiūriu.“ Tokie tikslai, net ir tuo atveju jei ta reklama ir eksportas bus Skiriams Europai, atrodo kaip tikras akibrokštas visuomenės sveikatos požiūriu, nes tuo metu, kai didinami akcizai alkoholiniams gėrimams šalies viduje, vieną iš pramonės šakų numatoma remti net finansiškai. Nejaugi šiandien didelius finansinius sunkumus išgyvenančiame žemės ūkyje neatsirastų svarbesnių sričių nei vyno sektorius? Todėl šiandieniniams Vyriausybės vadovams derėtų pasidomėti tokiais savo pirmtakų palikimais ir imtis priemonių jiems ištaisyti.

Tačiau bent jau kol kas iš Žemės ūkio ministerijos girdimos kiek kitokio pobūdžio žinios. Žiniasklaidoje jau pasirodė naujienos, kad vėl atnaujintas naminės degtinės legalizavimo klausimas ir tuo klausimu jau užsiima darbo grupė. Įdomiausia, kad iš platinamos informacijos, kurios niekas taip ir nepaneigė, galima suprasti, kad dėl legalizavimo jau kaip ir neabejojama, o daugiausia diskusijų kyla dėl to, kaip pavadinti naująjį gėrimą: „arielka“ ar vis tik ieškoti kito pavadinimo. Tokie siūlymai teikiami jau ne pirmą kartą ir kas kartą būna sukritikuojami, nes valstybėje, kur klesti nuostatos, kad tas kuris moka apgauti valdžią ir pasidaryti sau pinigų yra tiesiog labai šaunus verslininkas, paleisti alkoholio gamybą fiziniams asmenims asmeniniam naudojimui atrodo mažų mažiausiai absurdiška. Jau dabar nepavyksta sutvarkyti nelegalios prekybos „taškų“, o ką jau kalbėti kai tokie dalykai galės dėtis kiekviename name. Be to kaip tokie pasiūlymai atrodo šalyje, kuri pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui yra tarp pirmaujančių pasaulyje. Dar daugiau Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė R.Sirusienė-Lamauskienė teigia, kad jos atstovaujami turizmo organizatoriai nenorėtų mokėti akcizo, nes jos teigimu naminės degtinės nepardavinėtų, bet dalintų ją veltui savo lankytojams. Be to naminė degtinė yra vadinama kulinariniu paveldu, o kalbų apie nereikalingų institucijų skaičiaus mažinimą ir naująją Saulėlydžio komisiją fone, kalbama ir apie naujos Tautinio paveldo produktų institucijos kūrimą. Paprastai kalbant tokiu atveju valstybė ne tik sukurtų sąlygas alkoholio dalinimui už dyką (kiek už dyką, kiek už neapmokestintus pinigus sau į kišenę), ko niekada nėra buvę, bet ir atsisakytų galimybės akcizų pagalba susirinkti bent dalį piningų, kurių prireiks tokio „kulinarijos paveldo“ vartojimo sukeltų sveikatos sutrikimų gydymui. Stebint visą šitą informaciją kyla klausimas ar Lietuvoje jau nebeliko kulinarijos paveldo be naminės degtinės, kurį reikėtų išsaugoti?

Geriau paieškojus matyt būtų galima rasti ir daugiau su alkoholio vartojimu susijusių sričių, kurias peržiūrėjus valstybė galėtų sutaupyti ne vieną šimtą tūkstančių litų, ar net papildyti biudžetą iš surinktų mokesčių. To norisi ir palinkėti naujajai Vyriausybei.

Kada prasideda mokslinė prostitucija

2009-01-18T12:47:00.000-08:00

Viename Holivudiniame filme labai taikliai buvo pacituotas tabako pramonei dirbantis mokslininkas, kurio teigimu užtektų jam duoti pakankamai pinigų ir jis galėtų paneigti visuotinės traukos dėsnį. Po to buvo paviešinti faktai apie tabako pramonės pirktus mokslininku, buvo paviešintos sumos, kurios buvo mokėtos šiems mokslininkams tam, kad jie paneigtų rūkymo žalą sveikata ir pan. Nuo tokių mokslininkų mokslo pasaulis jau atsiribojo, o save gerbiantys moksliniai žurnalai reikalauja nurodyti ar mokslinis tyrimas nebuvo finansuotas pramonės ar suinteresuotų pusių.

Lietuvai iki tokio sąmoningumo dar labai toli. Dar daugiau, panašu, kad net valstybės institucijos, tenkindamos pramonės įgeidžius švaisto valstybės lėšas tyrimams, kurie švelniai kalbant galėtų būti vadinami moksliniu nihilizmu, o grubiau išsireiškus, tiesiog valstybės lėšų švaistymu tenkinant suinteresuotų verslo struktūrų interesus.

Dar tebevykstant diskusijoms apie alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą ir kitas alkoholio kontrolės priemones, arenoje pasirodė Žmogaus studijų centro direktorius Gintaras Chomentauskas, kurį visose diskusijose buvo galima stebėti besitariantį su alkoholio gamintojais, ir jo nuomonė stebėtinai dažnai sutapdavo su alkoholio gamintojų išvedžiojimais. Matyt logiška tokios draugystės tąsa tapo Ūkio ministerijos užsakytas tyrimas „NESAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO NEIGIAMOS ĮTAKOS LIETUVOS KONKURENCINGUMUI MAŽINIMO GALIMYBIŲ IDENTIFIKAVIMAS“, kuris gruodžio 11 d. bus pristatomas Ūkio ministerijoje. Jau dabar su juo galima susipažinti Ūkio ministerijos tinklalapyje. Dar iki tyrimo G.Chomentauskas teigė, kad alkoholio kontrolės priemonės (reklamos, laiko, vietos apribojimas ir kiti apribojimai) yra neefektyvūs, o žmonės geria todėl, kad yra nelaimingi. Taip pat jo teigimu girtuokliauja tik 10 proc. populiacijos, todėl nėra reikalo riboti likusių, kurie geria saikingai. Natūralu, kad šita filosofija labai tinka alkoholio gamintojams, kurie Ūkio ministerijos rankomis sėkmingai plėtojo savo verslą. Panašu, kad šio tyrimo tikslas ir yra „pritempti mokslą“ prie aludarių svajonių ir susikurti „mokslinį pagrindą“ realių alkoholio kontrolės priemonių stabdymui.
Pirmiausia dėl tyrimo užsakymo. Manome, kad visuomenė dar sužinos, kiek mokesčių mokėtojams kainavo toks mokslas, kurį sukūrė verslą iš to besidaranti institucija. Pirmiausia tai kyla klausimas, kodėl konkursas buvo paskelbtas liepos mėnesį, kai atostogauja visi universitetai. Be to norėtųsi paklausti kodėl buvo pasirinkta įstaiga, kuri neturi savo duomenų. Kodėl nebuvo aktyviai kviesti universitetai, kurie teikia duomenis Statistikos departamentui, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazėms, turi ilgalaikių, o ne vienmomentinių tyrimų duomenis. Beje tuos duomenis Žmogaus studijų centro ekspertai naudoja savo tyrime. Taip pat norisi paklausti kodėl buvo kartojami tyrimai, tokie kaip AUDIT apklausa, kuri tik prieš metus buvo atlikta Valstybinio psichikos sveikatos centro. Tik tuomet buvo apklausti ne 500 tiriamųjų iš visos Lietuvos, o 3300 tiriamųjų. T.y. net 6 kartus daugiau. Vadinasi ir tikslumas didesnis. Maža to, p. Chomentauskas nenaudojo pilno klausimyno, o tik 3 klausimus, nors jų klausimyne yra 10. Mokslininkai gerai žino, kad klausimynai yra nekarpomi ir nedėliojami pagal savo užgaidas. Atvirkščiai, klausimynai yra labai kruopščiai tikrinami, validizuojami, skaičiuojamas jų vidinis suderinamumas ir kt. Be abejo gaunami leidimai juos naudoti iš juos sukūrusių autorių. Žmogaus studijų centrui šie dalykai nepasirodė svarbūs. Skirtumas tik toks, kad naudojant pilną, o ne pagal p.Chomentausko fantazijas iškarpytą klausimyną, buvo nustatyta, kad alkoholį žalingai vartoja 20, o ne 10 proc. 15-74 m. Nes jei 10 proc. Lietuvos gyventojų suvartotų 71 proc. viso alkoholio, tai reiškia, kad tie “geriantys” per dieną turėtų išgerti bent 0,7 l degtinės. Panašių „perlų“ galima rasti labai daug. Žmogaus studijų centro specialistai už valstybės pinigus rado ryšius (rūkymo ir alkoholio vartojimo su širdies ir kraujagyslių ligomis, mirtimis nuo vėžinių susirgimų ir pan.), kurie jau yra nustatyti beveik prieš 60 metų. Ir už tokius atradimus visi Lietuvos gyventojai turėjo sumokėti privačiai kontorai. Neabejoju, kad jei į pristatymą ateis mokslininkų, kurie žino, kas yra mokslas ir kaip jis daromas, jiems kils klausimų ar linijinės regresijos metu rasti ryšiai iš tikrųjų rodo priežastis, ar visgi tai tėra ryšiai. Ar koreliacijas galima skaičiuoti tarp bet ko. Kodėl tada Žmogaus studijų centro specialistai nebandė nustatyti ryšio tarp nosies ilgio ir šnervių diametro, nes nepatenkinti savo išvaizda žmonės taip pat dažniau gali būti nepatenkinti savimi, valdžia ir t.t., bei bijodami aplinkinių patyčių dažniau turėtų emigruoti iš Lietuvos, prasigerti ir žūti autoįvykyje.
Mokslininkų, jau mačiusių šį tyrimą nuomone, jis neatlaikytų jokios kritikos: nei dėl tyrimo metodikos, nei dėl gautų duomenų interpretacijos. Net neabejoju, kad šio tyrimo rezultatai išvados bus entuziastingai cituojami Ūkio ministerijos specialistų, rengiant eilines Alkoholio rinkos liberalizavimo iniciatyvas. G.Chomentauskas teigia, kad „Užuot nacionaliniu lygiu vykdžius trumpalaikes ir dažniausiai neveiksmingas kampanijas, nukreiptas į atskirus rizikos veiksnius ir atskiras SŽE formas (alkoholio vartojimą, rizikingą elgesį keliuose, savižudybes, rūkymą), prioritetas turi būti suteiktas sisteminio lygmens tarpsektorinei valstybės politikai su šiais privalomais politikos komponentais“. Šis sakinys ir nusako esminį šio tyrimo tikslą: nuneigti mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones ir pasitelkiant liguistas mokslines fantazijas bei hipotezes sukurti dirvą tolimesniam alkoholio pramonės klestėjimui.

Alkoholio gamintojai šiurpina politikus

2008-11-30T11:19:00.000-08:00

Pastarųjų savaičių alkoholio pramonės aktyvumą turbūt simboliškai galima būtų vadinti paruošiamaisiais sąrėmiais, tik koks po tokios intoksikacijos „smegenų plovimo skysčiu", kuriuo dabar baigiama užtvindyti visa žiniasklaida, gims naujagimis, sunku net įsivaizduoti.

Masinis žmonių sąmonės nuodijimas prasidėjo suvokus, kad alkoholio pramonei neišsipildys „Euromonitor international" dar 2007 metais paskelbtos prognozės, kad alkoholio rinka per artimiausius penkerius metus augs dar 35 procentais. Seime priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios apribojo alkoholinių gėrimų reklamą, padidino akcizą alkoholiniams gėrimams, bei įtvirtino nuostatą nuo Naujųjų metų apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, alkoholio gamintojai nusprendė bet kokia kaina įtikinti naująjį Seimą, kad žlugus alkoholio pramonei, žlugs ir Lietuvos ekonomika. Pirmiausia alkoholio pramonė paskelbė, kad padidinus alkoholio akcizą alkoholio pramonė nustojo vystytis. Tą naujieną visa visuomenė turbūt turėjo suvokti kaip didelę tragediją 2008- aisiais Blaivybės metais. Tik įdomu, kiek ilgai alkoholio pramonė planavo vystytis, nes Lietuva jau dabar pagal alkoholio suvartojimą tenkantį vienam gyventojui yra tarp lyderių Europoje. 2007 metais vienam gyventojui teko 14,2 litro legaliai parduoto absoliutaus alkoholio per metus. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog saugi populiacinė riba yra 7 litrai. Vadinasi Lietuva mažiausiai du kartus šią ribą viršija. Tai tokioje situacijoje alkoholio pramonė planavo tolimesnę plėtrą. Pramonei žinoma nerūpi tokie nereikšmingi dokumentai, kaip Lietuvos sveikatos programa, Alkoholio kontrolės įstatymas, Valstybės alkoholio kontrolės programa, kuriuose valstybė įsipareigoja mažinti alkoholio vartojimą. Įdomu būtų paklausti alkoholio gamintojų kaip galima mažinti vartojimą, didinant jo gamybą?
Kai suaugusiųjų vartojimas pasiekė tokį lygį, kai išgerti didesnius alkoholio kiekius darosi fiziškai sunkiai įmanoma, alkoholio pramonė pradėjo užkariauti jaunuosius šalies gyventojus. Neilgai teko laukti nuolat skelbiamų šimtais procentų augančių alkoholinių kokteilių, sidro bei alaus mišinių pardavimų bei suvartojimo sukeltų pasekmių. 2001 metais Lietuvos ligoninėse dėl intoksikacijos alkoholiu buvo gydyti 19 7-14 metų amžiaus vaikų. 2007 metais tokių vaikų jau buvo 329, t.y. intoksikuotų vaikų skaičius išaugo daugiau kaip 17 kartų. Matyt tokią plėtrą ir toliau planavo alkoholio gamintojai, kurie tikėjosi, kad sėkmingam girdymui organizuoti ir toliau galės priimti naujus darbuotojus, o tokios bendrovės, kaip „Stumbras" ir toliau dirbs trimis pamainomis.
Tenka konstatuoti faktą, kad planas nepavyko. Pramonė nustojo vystytis. Dabar visa perkama žiniasklaida užpilta informacija, kad alkoholio akcizo didinimas nepasiteisino ir prasidėjo raginimai naujai vyriausybei ir Seimui nebedidinti alkoholinių gėrimų akcizų. Tačiau būtų įdomu sužinoti, kuo akcizų pakėlimas nepasiteisino, nes per devynis šių metų mėnesius valstybės biudžetas iš alkoholinių gėrimų akcizo surinko papildomus 94 milijonus litų. Kodėl tie papildomi milijonai vadinami nepasiteisinusiais, matyt gali atsakyti tik gamintojai. Jų teigimu tris kartus išaugo nelegalaus alkoholio vartojimas, o žalingas alkoholio vartojimas nesumažėjo. Deja bet tai, skirtingai nei tie papildomi milijonai iš akcizo valstybės biudžete, tėra jokiais tyrimais nepatvirtintos manipuliacijos, nes didesnis sulaikomas nelegalaus alkoholio kiekis, gali reikšti, tai kad tie pareigūnai, kurie visada privalėjo kontroliuoti nelegalią prekybą alkoholiu, tiesiog pradėjo dirbti savo darbą.
Pastarosiomis dienomis pasirodė ir dar vienas alkoholio pramonės platinamas baubas. Alkoholio gamintojai pradėjo tikinti atleisiantys, ar jau atleidžiantys darbuotojus. Ką gi, už savo atleidimą darbuotojai gali padėkoti tik savo darbdaviams, kurie negailėjo pinigų užsakomiesiems straipsniams didžiausiuose dienraščiuose, matyt nepagailėjo pinigų ir Seimo nariams bei masinėms visuomenės mulkinimo priemonėms finansuoti. Nenuostabu, kad po tokių planingų veiksmų neliko pinigų darbuotojų algoms ir teko taupyti juos atleidžiant. Bet kokiu atveju alkoholio gamintojų veikla tiesiog stebina. Parduotuvėse mineralinis vanduo ir vaisių sultys kainuoja gerokai brangiau nei alus, kurį aludariai (nepaisant sudėtingo technologinio gamybos proceso) sugeba pagaminti ir parduoti už pusantro lito, ar net už litą už butelį. Vadinasi vandenį pilstyti ir spausti natūralias obuolių sultis yra brangiau nei gaminti alų ar degtinę. O gal alkoholio gamintojams tiesiog trūksta fantazijos perorientuojant savo verslą į tas sritis, kurios nežalotų žmonių sveikatos. Juk didžioji dalis obuolių Lietuvoje sušalo tiesiog ant medžių, o ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius. Tuo pat metu daugybė tėvų ieško natūralių, o ne sintetika prisotintų sulčių savo vaikams, kurias Lietuvai tikrai galėtų parduoti pigiau nei konservantų ir dirbtinių saldiklių prifarširuotus gėrimus pardavinėja užsienio kompanijos.
Bet matyti, kad alkoholio gamintojams mintis pilstyti sultis yra tokia pat šventvagiška kaip siūlymas naftos magnatams skatinti saulės energijos naudojimą.
Taigi alkoholio gamintojai ir toliau bando įteigti visuomenei ir Seimo nariams, jog jie yra nepelnytos aukos, tuo tarpu užsienio valstybės jau pradeda padavinėti alkoholio gamintojus į teismus, siekdamos prisiteisti iš alkoholio gamintojų išlaidas, kurias patyrė dėl jų agresyvios rinkodaros ir po to sekusio nesaikingo alkoholio vartojimo bangos.

Bus įdomu stebėti, kuo patikės naujojo Seimo nariai: ėriukais vilko kailyje apsimetinėjančiais alkoholio gamintojais, ar skaičiais, kurie byloja apie tragiškai prasigėrusią Lietuvą.

Ūkio ministerija šoka pagal „Philip Morris“ dūdelę

2008-11-04T02:25:00.000-08:00

Tabako gamybos bendrovės, pajutę galimas Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos (toliau konvencija) pasekmes jų verslui, tiesiog įsisiautėjo. Po to kai „Philip Morris Baltic“ parašė laišką premjerui G.Kirkilui, Ūkio ministerija, kaip klusni vasalė pradėjo vykdyti tabako gamintojų reikalavimus ir pirmiausia apkaltino Sveikatos apsaugos ministeriją, nederinus Lietuvos pozicijos konvencijos protokolų klausimais su Ūkio ministerija, ir, žinoma, su tabako gamintojais.

Kai dar rugsėjo mėnesį „Philip Morris“ „Japan tobacco international“ ir kitos tabako gamintojos Rygoje „plovė smegenis“ Baltijos šalių finansų ministrams dėl Europos komisijos (EK) siūlymų didinti minimalius tabako gaminių akcizus, tikindamos ministrus, kad EK ekspertai klysta, net nesvarstyta, kad susitikime turėtų dalyvauti šiuos siūlymus rengusios EK atstovai, Sveikatos ministerijų atstovai ir asocijuotos nevyriausybinės organizacijos. Tačiau, paskelbus, kad Lietuvos siūlymai dėl konvencijos nesuderinti su tabako pramone, jie iškart ėmė skųstis ministrui pirmininkui. G.Kiriklas ir V.Navickas neabejotinai įeis į istoriją, kaip labiausiai tabako ir alkoholio kontrolę stabdę vyriausybės atstovai, todėl nenuostabu, kad jų vadovaujamos institucijos nedelsdamos pradėjo vykdyti gamintojų pageidavimus.
„Philip Morris“ laiškas vyriausybės vadovui pilnas tabako gamintojams įprastos demagogijos: pavyzdžiui, teigiama, kad Philip Morris remia įrodymais pagrįstą reguliavimą (kas iš principo prieštarauja sveikai logikai, nes joks verslas nerems priemonių, mažinančių to verslo pelną ir plėtrą), atmetami visi siūlymai, galintys realiai sumažinti tabako gaminių vartojimą. Be abejo, užkliuvo ir daugelio kitų šalių palaikomas siūlymas - neleisti tabako pramonei dalyvauti formuojant tabako kontrolės politiką, būtent dėl to, kad jos interesai yra priešingi visuomenės sveikatos siekiui. Šią nuostatą palaikė ir Jungtinių tautų narės, kurios konvencijos svarstymo metu pašalino tabako pramonę iš šio proceso. Tačiau Lietuvos Vyriausybei Jungtinių tautų politika nė motais. Philip Morris savo rašte teigia, kad „...tabako verslas yra teisėtas verslas, todėl šiuo atžvilgiu visos pramonės šakos turi būti traktuojamos vienodai...“. Tačiau LR Konstitucinis teismas jau yra išskyręs tabako ir alkohlio gamintojus ir pasisakė už tai, kad jie gamina pavojingus produktus, todėl turi būti reguliuojami griežčiau.
Ši sveikatai pavojingą verslą aklai ginanti Ūkio ministerijos politika nenauja – jos atstovai nesibodi auklėti, smerkti institucijas, aktyviai pasisakančias Seimo komitetuose už griežtesnę tabako ir alkoholio kontrolę, kurios pagal įstatymą privalo dalyvauti formuojant tabako ir alkoholio kontrolės politiką. Negana to, aktyviausias institucijas, kaip Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, stengiamasi visomis išgalėmis sunaikinti.
Įvertinusi nesikeičiančią Ūkio ministerijos politiką tabako ir alkoholio klausimais, aktyvų bendradarbiavimą su tabako ir alkoholio gamintojais, įtraukiant pastaruosius į tabako ir alkoholio kontrolės procesą, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija raštu kreipėsi į Vyriausybę, prašydama įgalioti Ūkio ministeriją nuo šiol informuoti koaliciją apie visas vyriausybės iniciatyvas tabako ir alkoholio kontrolės politikos klausimais. Kadangi Ūkio ministerija visuomet į šių klausimų svarstymą įtraukia tokias organizacijas kaip alkoholinius gėrimus gaminančių įmonių asociacijas, tabako gamintojus, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociaciją, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, kaip asocijuota struktūra, turi būti kviečiama dalyvauti šiuose procesuose.
Koalicija taip pat svarsto galimybę kreiptis į tabako bei alkoholio gamintojus ir reikalauti, kad koalicijos atstovai būtų įleidžiami į visus jų pasitarimus, kuriuose svarstomos tabako ir alkoholio verslo plėtros strategijos. Tabako ir alkoholio gamintojų teigimu jie turi teisę dalyvauti visuose procesuose, kuriuose sprendžiami klausimai dėl jų verslo kontrolės. Todėl manome, kad visuomenės atstovai turi turėti teisę dalyvauti visuose tabako ir alkoholio pramonės strategijų kūrimo bei svarstymo procesuose, nes nuo tų procesų tiesiogiai priklauso visuomenės sveikata. Jei tokią galimybę bus atsisakyta suteikti, koalicija reikalaus, kad tabako ir alkoholio pramonė būtų visiškai nušalinta nuo tabako ir alkoholio kontrolės politikos formavimo ir jei tai nebus padaryta, dėl nuolatinio vyriausybės vykdomo visuomenės sveikatos intereso ignoravimo kreipsis į Europos komisiją, Pasaulio sveikatos organizaciją ir kitas tabako ir alkoholio kontrole užsiimančias tarptautines organizacijas ir informuos apie Lietuvoje vykstančius procesus.

Seimui nesiseka laikyti „abitūros egzaminus“

2008-10-07T04:42:00.000-07:00

Paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją, tiksliau jos dalį, vykusią iki rinkimų, drąsiai galima būtų vadinti Seimo abitūros egzaminais, kuomet rinkimų akivaizdoje atsiskleidžia tikrasis seimo narių veidas. Jau vien tai, kad Seimo nariai taip elgdamiesi seniai būtų pašalinti iš mokyklos dėl pamokų nelankymo, nes paskutiniuose vakariniuose Seimo plenariniuose nuolat nėra kvorumo, daug sako apie nusiteikimą dirbti. Skirtumas tarp tikrųjų abitūros egzaminų, ir tų „egzaminų“, kurie vyksta Seime tik toks, kad neišlaikiusieji abitūros egzaminų mokykloje praranda galimybę įstoti į aukštąją mokyklą, tuo tarpu Seimo nariai nepriklausomai nuo rezultatų jau taikosi pratęsti savo karjerą sekančioje kadencijoje. Kadangi artėjantys Seimo rinkimai yra bene vienintelė proga eiliniams žmonėms įvertinti tautos išrinktųjų darbą ir spręsti apie jų „atestaciją“ sekančiai kadencijai, visuomenei reikėtų žinoti kokie mokslai mūsų išrinktiesiems sekėsi sunkiausiai.

Vienu nesėkmingiausių egzaminų galima vadinti seimo narių nuolat atidėliojamą ir vilkinamą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų priėmimą, kuriam, skirtingai nei „Žalgirio metų“ paskelbimui, Seimo nariai taip ir nerado laiko iki rinkimų. Tam labai nesunku rasti paaiškinimą. Po Seimo balsavimo dėl alkoholinių gėrimų reklamos apribojimo, nevyriausybinės organizacijos nepatingėjo įvardinti labiausiai tam besipriešinusių Seimo narių ir išplatino apie juos informaciją rinkimų apylinkėse. Todėl dabar Seimo nariai tapo atsargesni ir nusprendė, kad prieš rinkimus geriau nerizikuoti ir neatidengti visų kortų. Taigi, kol dėl nuolatinio išbraukinėjimo iš darbotvarkės niekaip neįvyksta balsavimas dėl įstatymo pataisų, kuriomis būtų apribotas prekybos alkoholiu laikas, būtų uždrausta prekyba alkoholiu kioskuose, sugriežtinta reklamos kontrolė ir kt., neva negalima kaltinti Seimo narių dėl netinkamų sprendimo. Tačiau ar iš tikrųjų taip?
Rinkiminiuose debatuose atsakinėdamos į rinkėjų klausimus apie tai, kaip planuoja mažinti girtavimą, partijos, beveik kaip viena atsakinėja, kad imsis visų priemonių, tame tarpe ir prekybos apribojimų. Tačiau kai nuo žodžių reikia pereiti prie darbų, entuziazmas išblėsta ir tiems klausimams nerandama laiko, tuo tarpu toks delsimas kainuoja Lietuvai vis naujas ir naujas gyvybes, prarastas dėl besaikio alkoholio vartojimo.
Kol kas tik vienintelė partija veikia taip, kaip deklaruoja savo rinkiminėje programoje. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai savo rinkiminėje programoje numatę konkrečias priemones alkoholio vartojimui mažinti, visi sutartinai balsavo, kad bent dalis šių klausimų butų svarstoma dar iki rinkimų. Tai jau ne pirmas geras žingsnis, liudijantis, kad pažadai nesiskiria nuo darbų. Tuo tarpu kaip būtų galima vertinti kitas partijas? Balsavimas prieš alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymą iki rinkimų ar susilaikymas šiame balsavime reiškia tik viena, kad šie seimo nariai bijo pademonstruoti savo nuomonę rinkėms prieš rinkimus. Žinant, kad didžioji dalis visuomenės laukia Seimo sprendimų dėl alkoholio vartojimo mažinimo, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai, balsuojantys prieš šio klausimo svarstymą, balsuotų ir prieš pačias alkoholio kontrolę griežtinančias pataisas. O po rinkimų, kaip sakoma, baimei pademonstruoti savo tikrąsias pažiūras jau nebebus pagrindo.
Norime informuoti visuomenę ir įsipareigojame tą informaciją platinti visais įmanomais informaciniais kanalais apie Seimo narių nuostatas alkoholio kontrolės atžvilgiu. Gal tai padės bent daliai visuomenės apsispręsti kurie seimo nariai „gali būti perkelti į sekančią klasę“.
Spręsti alkoholio kontrolės klausimus atsisakė: 20 iš 27 spalio 6 d. posėdyje dalyvavusių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių, 15 iš 19 Darbo partijos frakcijos narių, 6 iš 7 Naujosios sąjungos frakcijos narių, 5 iš 9 Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių, 4 iš 10 Valstiečių liaudininkų frakcijos narių ir 2 iš 4 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Kaip jau ir buvo minėta vienintelė Tėvynės sąjungos frakcija vieningai balsavo už tai, kad alkoholio kontrolės klausimas būtų sprendžiamas neatidėliojant ir nevilkinant. Už šių klausimų įtraukimą balsavo ir du posėdyje dalyvavę frakcijos „Tvarka ir teisingumas „ frakcijos nariai ir vienintelis Mišrios Seimo narių grupės narys.
Už neatidėliotiną alkoholio kontrolės klausimų sprendimą pasisakė: Ažubalis Audronius, Baškienė Rima, Bekintienė Danutė, Boreikienė Violeta, Bucevičius Saulius, Čigriejienė Vida Marija, Čilinskas Kęstutis, Dagys Rimantas Jonas, Dautartas Julius, Degutienė Irena, Dumčius Arimantas, Endzinas Audrius, Jakavonis Gediminas, Jakučionis Povilas, Jankauskas Donatas, Juknevičienė Rasa, Juršėnas Česlovas, Klumbys Egidijus, Kšanienė Romualda, Kupčinskas Rytas, Lydeka Arminas, Margevičienė Vincė Vaidevutė, Matulas Antanas, Matulevičius Algimantas, Mogenienė Laima, Pečeliūnas Saulius, Pekeliūnas Alfredas, Pupinis Edmundas, Remeika Rimantas, Rimas Algis, Rinkevičius Viktoras, Rozova Irina, Sabutis Liudvikas, Saulis Vytautas, Simulik Valerijus, Sysas Algirdas, Stasiškis Antanas Napoleonas, Šileikis Gintaras, Valiukevičiūtė Ona, Vareikis Egidijus, Vėsaitė Birutė, Volčiok Vladimiras, Zingeris Emanuelis, Zinkevičiūtė Jadvyga, Žakaitienė Roma, Žiemelis Vidmantas, Žymantas Manfredas, Žukauskas Henrikas.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymą sustabdė ir pademonstravo savo nuostatą vilkinti alkoholio kontrolę šie Seimo nariai: Auštrevičius Petras, Balčytis Zigmantas, Baltraitienė Virginija, Baranauskas Andrius, Bogušis Vytautas, Bosas Antanas, Bradauskas Bronius, Bukauskas Valentinas, Čaplikas Algis, Čekuolis Jonas, Čepas Vytautas, Daukšys Kęstutis, Draugelis Vytautas Sigitas, Gedvilas Vydas, Girdauskas Saulius, Graužinienė Loreta, Ivanauskas Algirdas, Jagminas Jonas, Jaruševičius Juozas, Juozapaitis Jonas, Karbauskis Vaclovas, Lapėnas Saulius, Lionginas Jonas, Mikolaitis Gintautas, Mikutis Zenonas, Navickas Vytas, Palionis Juozas, Pauža Bronius, Pavilionienė Marija Aušrinė, Petrauskienė Milda, Pinskus Jonas, Pitrėnienė Audronė, Počikovska Leokadija, Prunskienė Kazimira Danutė, Ramanauskas Alvydas, Sadeckas Alvydas, Salamakinas Algimantas, Stankevič Vaclav, Staponkienė Aldona, Steiblienė Nijolė, Steponavičius Gintaras, Subačius Mindaugas, Šiaulienė Irena, Škil Viačeslav, Šukys Raimondas, Valionis Antanas, Venclovas Romas, Vertelienė Vilija, Vilkas Pranas, Žvikienė Zita.
Tikimės, kad rinkėjai įvertins vieną paskutinių Seimo narių pasirodymų prieš rinkimus ir priims tinkamą sprendimą.

Iškoduoti LLRI – arba dar kartą apie ”patogius ekspertus”

2008-10-03T13:39:00.000-07:00

Paaiškėjus, kad Seimo rugsėjo 29 – osios d. plenariniame posėdyje buvo nubalsuota įtraukti į spalio 6 d. darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) spalio 3 d. išplatino pranešimą, kurį pavadino ”Seimas svarsto dar vieną abejotinų draudimų porciją“. Matyt tokią skubą padiktavo ką tik iš Seimo koridorių po naktinių budėjimų grįžę alkoholio gamintojų atstovai.

Pirmiausia apie patį LLRI. Šios organizacijos internetinėje svetainėje skelbiama, kad 77 proc. instituto pajamų sudaro parama iš privačių įmonių. Taip pat skelbiamas ir tų rėmėjų sąrašas, o tarp dosniausiųjų puikuojasi Philip Morris Lietuva, Nacionalinė tabako gamintojų asociacija, o tarp mažiau dosnių JTI (Japan Tobacco International), Vilniaus degtinė, Ragutis, Švyturys – Utenos alus ir kt. Matyt todėl LLRI šventa savo pareiga laiko iš principo kritikuoti bet ką, kas gali pažeisti šių rėmėjų interesus. Jie mielai dalyvavo ir rengiant planus kaip likviduoti taip tabako ir alkoholio pramonės nemėgiamą Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą.

Civilizuotame pasaulyje vertinant ekspertinį darbą ar rekomendacijas paprastai reikalaujama nurodyti ar ekspertai negauna paramos iš pramonės. Todėl LLRI ekspertų nuomonė ten būtų vertinama švelniai tariant atsargiai, o tai ir visai nevertinama, kaip suinteresuotos ir nuo pramonės paramos priklausomos organizacijos. Lietuvoje tie principai aišku nėra vertinami, o ir patys LLRI ekspertai išmano visas gyvenimo sritis. Keista, kad tas pats ekspertas išmano ir sveikatą, ir ekonomiką, ir švietimą ir viską ko tik pareikalauja rėmėjų padiktuotos aplinkybės. O svarbiausia, kad LLRI ekspertai viską išmano geriau nei Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko ekspertai. Bet matyt toks „pasitikėjimas savo jėgomis“ yra tik sveikintinas.

Vienas iš LLRI ekspertų G.Kadziauskas nelogiškais išvadino visas Seimo siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Tik gal ekspertui reikėtų pagalvoti jei jam vienam viskas atrodo nelogiška, gal problema jame pačiame, o ne tuose, kurie tas pataisas sugalvojo? G.Kadziauskas teigia, kad „...liūdna intervencija į šeimos gyvenimą reikėtų pavadinti Seimo rengiamą pataisą uždrausiančią asmenims iki 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus, nes tuo pačiu būtų užkirstas kelią nepilnamečiams teisėtai vartoti alkoholį leidus tėvams. Taip tėvams būtų užkirstas kelias mokyti savo vaikus alkoholio vartojimo kultūros ir įgūdžių,...“. Tikrai orakuliški pastebėjimai. Tėvams, taip pat kaip ir kitiems piliečiams, pagal įstatymą draudžiama nupirkti ir perduoti alkoholį nepilnamečiui, tai matyt natūralu būtų galvoti, kad tėvai negali leisti savo vaikui vartoti alkoholio, taip pat kaip ir negali leisti vogti ar žudyti.

Atrandama ir tokių argumentų kaip Universitetų autonomija. Kadziauskas teigia „...Seimas atima iš aukštųjų mokyklų teisę apsispręsti, kokios alkoholio kontrolės politikos jie norėtų laikytis...“. Bet juk universitetuose galioja ir veikia ir kiti, ne tik alkoholio kontrolės įstatymai, kurie nepalieka universitetui absoliučios autonomijos. Ten taip pat galioja darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Bet reikiamoje situacijoje ir nelogiški argumentai gali būti tinkami.

LLRI kritikavo viską, pradedant rūkymo apribojimais baruose ir restoranuose, baigiant tabako ir alkoholio akcizų didinimu. Ir visai nesvarbu, kad šiose srityse absoliuti dauguma LLRI „įžvalgų“ nepasitvirtina, tai nesumažina šios organizacijos ekspertų entuziazmo skleisti laisvosios rinkos idėjas. LLRI ekspertų įžvalgos visada labai „gilios“. LLRI ekspertų teigimu „...sėkminga alkoholio kontrolės politika būtų ir tokia, kuri sumažintų su alkoholio vartojimu siejamos žalos mastą net nesumažėjus (ar net ir augant) bendrai suvartojamo alkoholio kiekiui...“. Tikrai aukso verta idėja alkoholio gamintojams. Matyt reikėtų suprasti taip, kad nusipirkę alkoholinius gėrimus žmonės juos ne gertų, o piltų į kanalizaciją ar laistytų gėles. Ekspertai taip pat teigia, kad „...alkoholio vartojimas ar nevartojimas, kiek jis liečia privatų asmens gyvenimą, nėra valstybės rūpesčio objektas...“. Čia pat cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtinantis žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą bei garantuoja, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį bei šeimyninį gyvenimą. Taigi iš principo valstybė neturi nei moralinės, nei teisinės galimybės reguliuoti alkoholio vartojimo, kiek šis vartojimas neperžengia privataus gyvenimo ribų. Valstybė ar jos institucijos neturi įgaliojimo savo piliečiams nurodyti, kokį gyvenimo būdą šie turėtų pasirinkti. Jei taip tai, kam tada teikti pagalbą savižudžiams ir drausti prekybą kokainu ar heroinu?

LLRI ekspertai kalbėdami apie alkoholio vartojimą teigia „...žmonės turi prisiimti visas savo veiksmų pasekmių sąnaudas: atlyginti savininkams už sukeltą turtinę žalą, atlyginti asmenims už sukeltą bei teismo nustatytą neturtinę žalą ir atlyginti už teisėsaugos pareigūnų, teismo bei kitų pareigūnų ar institucijų darbą (kompensuoti mokesčių mokėtojų pinigus, išleistus pažeidimui užfiksuoti, įvertinti ir nuosprendžiui įvykdyti). Labai „geras požiūris“: tegul visuomenė geria, suneša pelnus LLRI rėmėjams, o jei prasigers, tai LLRI pasirūpins, kad būtų sukurti teisės aktai, kad tie nelaimėliai atlygintų nuostolius, jei tokių kiltų tiems patiems alkoholio gamintojams ir kitiems iš to gyvenantiems pasipūtėliams.

Gal LLRI ekspertai galėtų paaiškinti kodėl sukūrus tas „idealiais laisvosios rinkos sąlygas“, kai alkoholiu buvo leista prekiauti 24 val. per parą, buvo maksimaliai pagerintas jo prieinamumas išduodant 16 tūkstančių mažmeninės prekybos licencijų, nuolat mažėjo santykinė alkoholio kaina – problemos neišsisprendė? Kodėl neišnyko juodoji rinka, kodėl nemažėja vartojimas ir nemažėja, o atvirkščiai auga su alkoholio vartojimu susijusių problemų (tiek ekonominių, tiek socialinių, tiek sveikatos)?

Belieka eilinį kartą priminti LLRI ekspertams, kad LR Konstitucinis teismas kartą jau pasisakė dėl tabako ir alkoholio kontrolės ir visuomenės interesus įvardino aukščiau verslo interesų, todėl visos LLRI spekuliacijos LR Konstitucija tėra tabako ir alkoholio gamintojų užsakytos manipuliacijos, o LLRI pasisakymus tabako ir alkoholio kontrolės klausimais dėrėtų vertinti tik kaip juos remiančių tabako ir alkoholio gamybos ir prekybos bendrovių užsakymus.

Baltijos šalys vėl trukdys įgyvendinti visuomenės sveikatos tikslus Europos Sąjungoje

2008-09-30T12:54:00.000-07:00

Po detalios ekonominės analizės, pirmą kartą rimtai atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus, Europos komisija siūlys priimti direktyvą, kurioje numatoma nuo 2010 metų didinti minimalų tabako gaminių akcizo lygį. Tuo, žinoma, nesusižavėjo tabako gamintojai. Ir, nepaisant to, kad akcizo padidinimas padidintų įplaukas į valstybės biudžetus ir sukurtų papildomas prielaidas mesti rūkyti, Baltijos šalių finansų ministerijos jau išplatino pranešimus apie tai, kad finansų ministrai sutarė, jog akcizo didinimas yra kiekvienos šalies reikalas. Kadangi siūloma akcizą didinti, toks ministerijų pareiškimas gali reikšti tik vieną – neigiamą požiūrį į tabako akcizų didinimą.

Kas gi paskatino ministrus priimti tokį sprendimą? Pasirodo, kad pagrindinį vaidmenį ir vėl suvaidino tabako kompanijų atstovai, sugebėję apkvailinti finansų ministrus. Kodėl apkvailinti? Ogi todėl, kad tik neatsakingas vadovas gali pats atsisakyti įplaukų į valstybės biudžetą ir šanso pagerinti žmonių sveikatą. Panašu, kad stambiausi tabako gamintojai (Philip Morris, Japan Tobacco International ir British American Tobacco) nenusiteikę taikstytis su galimu akcizų augimu ateityje.
Tabako kompanijos labai apdairiai remia tokias organizacijas kaip Laisvosios rinkos institutas Lietuvoje, kurio ekspertai vėliau skleidžia realybės neatitinkančius gąsdinimus apie galimą įplaukų į biudžetą mažėjimą, padidinus tabako akcizą. Pasaulio banko ir kitų ekspertinių institucijų atlikti tyrimai parodė, kad tabako akcizų augimas padidina įplaukas į biudžetą, nes rūkyti meta tik dalis vartotojų, kiti perka pabrangusius produktus ir taip didina įplaukas į biudžetą. Taip pat buvo aiškiai įrodyta, kad tabako gaminių kaina yra vienas efektyviausių ir universaliausių priemonių, galinčių paskatinti rūkančiuosius mesti rūkyti.
Tačiau, kaip ir buvo minėta, tabako gamintojai nelinkę atsisakyti savo pajamų, gaunamų iš prekybos tabako gaminiais. Todėl Latvijos Finansų ministerija sulaukė desanto iš Lietuvos, kur Philip Morris atstovė Aušra Balčiūnienė, Japan Tobacco International atstovas Ramūnas Mačius ir Latvijoje reziduojančios British American Tobacco atstovas plovė smegenis Latvijos vyriausybės atstovams. Tabako bendrovių atstovai nesivargino supažindinti finansų ministerijos atstovų su Pasaulio banko skaičiavimais ar pristatyti išsamią pačios Europos komisijos atliktą analizę apie akcizo didinimą. Pagrindiniu akcentu ir vėl tapo nelegali prekyba tabako gaminiais. Ir panašu, kad šitas argumentas suveikia visada. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad net ir tose valstybėse, kuriose nelegali prekyba tabako gaminiais yra labai paplitusi, tabako akcizų padidinimas padidina ir įplaukas į biudžetą. O ir nelegalūs prekeiviai pabrangus legaliai parduodamiems tabako gaminiams, padidina nelegalios produkcijos kainą ir taip ją daro mažiau prieinamą vartotojui. Maža to, pasaulio praktika rodo, kad pačios tabako gamybos bendrovės buvo suinteresuotos kontrabandine prekyba, nes gamintojui nėra jokio skirtumo, kad nuperka ir kaip parduoda jų pagamintą produkciją. Skatindamos nelegalią prekybą tabako gamybos bendrovės susikuria aplinkybes, kuomet vėliau kreipiasi į vyriausybes, ragindamos sukurti geresnes sąlygas jų verslui, taip pažadėdamos išnaikinti šešėlinę prekybą. Tokia praktika ypač paplitusi Afrikos žemyne, tačiau kas gali paneigti tokios praktikos egzistavimą Europoje, juolab, kad iki trečdalio kai kurių tabako gamintojų produkcijos iškeliauja nežinia kur, t.y. nebeįmanoma susekti jų buvimo vietos po to, kai jos palieka gamyklą. Turbūt būtų sunku įsivaizduoti, kad pakeliui į Europą iš gamyklos Japonijoje dingtų trečdalis gabenamų Toyota automobilių, tuo tarpu su tabako gaminiais tokie dalykai vyksta iki šiol.
Nepaisant tabako gaminių gamintojų ir juos palaikančių ekspertų teiginių, kad tabako gaminių kainų augimas neturi įtakos jų vartojimui, jų pačių vidaus dokumentai teigia ką kita: „1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo, užkirsdamos kelią 600,000 paauglių pradėti rūkyti… 420,000 iš tų kurie nepradėjo rūkyti būtų buvę Philip Morris rūkoriai… Mes patyrėme neproporcingai didelę žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų. Philip Morris JAV 1987 m.”
Lietuva vieną kartą jau atsisakė galimybės greitai didinti tabako akcizą ir stodama į Europos sąjungą išsiderėjo ilgiausią pereinamąjį laikotarpį tabako akcizų didinimui, o tuometinis euroderybininkas Petras Auštrevičius tai įvardino kaip didelį laimėjimą. Akivaizdu, kad tuomet Lietuvai tabako pramonė rūpėjo labiau nei atominė energetika. Dabar teigiama, kad tabako akcizai prisideda prie infliacijos ir atitolina Euro įvedimą. Už tai matyt taip pat turėtumėm būti dėkingi savo euroderybininkams ir laisvosios rinkos šalininkams, taip sėkmingai įtakojusiems šį procesą.
Oficialių valstybės atstovų teiginiai, kad akcizo negalima kelti dėl augsiančios nelegalios prekybos, demonstruoja valstybės teisinį neįgalumą ir absoliučiai įsišaknijusią infliaciją, kurios mastą demonstruoja ir niekaip nemažėjantis korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje. Juk tam, kad klestėtų kontrabanda reikia ne tik kainų skirtumo gretimose valstybėse, bet ir korumpuotų pareigūnų, mulkinamos visuomenės ir netobulų įstatymų, leidžiančių išvengti atsakomybės už nusižengimus.
Todėl keista, kad Baltijos šalių ministrai tariasi ir įsiklauso tabako gamintojų argumentų, bet nesikviečia į aptarimus Pasaulio banko ar pačios Europos komisijos Finansų komiteto atstovų, kurių nuomonė pastebimai skiriasi nuo tabako gamintojų.
Lietuvai niekaip nepavyksta pasiekti, kad biudžetas būtų nebūtų deficitinis, tačiau tuo pat metu atsisakoma patikrintų būdų jam papildyti.

Ar pagrįsta isterija dėl alkoholio mokesčių

2008-09-19T02:00:00.000-07:00

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė žinutės apie tai, kad šiemet alkoholiniams gėrimams padidintas akcizas nepasiteisino. Citata iš alkoholio gamintojų pasisakymų: „...Nepaisant šių metų pradžioje padidinto akcizo mokesčio, akcizo priskaičiuota mažiau nei prognozuota. Didesni akcizai šiemet pastebimai sumažino alkoholinių gėrimų gamybą ir pardavimus....“. Taip pat teigiama, kad gamintojai abejoja pakitusiu vartojimu ir visą mažėjimą aiškina nelegalios rinko augimu. Čia pat cituojama Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios teigimu pirmąjį pusmetį priskaičiuota 388, 6 mln. Lt akcizo mokesčių už alkoholį, o tai 3,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

O dabar paanalizuokime ką reiškia tokie pareiškimai apie nepasiteisinusius mokesčius. Svarbiausia žinia, kad mažėja pardavimai. O ar ne to laukia visa Lietuva (aišku išskyrus alkoholio gamintojus)? Juk tiek Alkoholio kontrolės įstatymo, tiek Valstybės alkoholio kontrolės programos pagrindinės nuostatos teigia, kad valstybė siekia sumažinti bendrą alkoholio suvartojimą ir su tuo susijusią žalą. Kituose pranešimuose alkoholio gamintojai teigia, kad išaugus akcizui visa alkoholio pramonės šaka nustojo vystytis. Matyt tą reikėtų vertinti kaip „tikrą tragediją“ šalyje, kuri šiuos metus paskelbė „Blaivybės metais“.
Tiesa ta, kad Finansų ministerijos prognozės dėl planuojamų surinkti mokesčių nepasitvirtino, tiksliau pajamos augo ne tokiu mastu kaip buvo tikėtasi. Bet tie papildomi 3,8 proc. – tai apie 15 mln. litų į valstybės biudžetą. Už tuos pinigus jau buvo galima pastatyti naują darželį ar renovuoti keletą mokyklų. Gal ir būtų galima suprasti isteriją, jei pajamos į biudžetą būtų mažėjusios, tačiau triukšmas kai jos auga- mažų mažiausiai keistas.
Visuomenės sveikatos požiūriu ši priemonė suveikė taip, kaip rašoma visuose visuomenės sveikatos vadovėliuose ir moksliniuose straipsniuose. Kadangi alkoholis yra prabangos prekė ir jo kaina yra mažai elastinga, tai pabrangus alkoholiui jo vartojimą sumažina tik dalis vartotojų. Likusi dalis perka brangesnę prekę ir sumoka didesnius mokesčius į biudžetą. Tokiu būdu pasiekiamas dvigubas efektas: sumažėja vartojimas ir išauga įplaukos į biudžetą. Tai nepalanku tik alkoholio gamintojams, kurie neparduodami savo produkcijos patiria nuostolius.
Pagal alkoholio pramonės logiką akcizą reikia mažinti, kad biudžeto įplaukos sumažėtų, o alkoholio gamintojų pajamos vėl pradėtų augti.
Ir dar keli žodžiai apie kylančią isteriją. Ji turi labai realų pagrindą. Šiandien Lietuva gyvena rinkimų nuotaikomis ir mokesčių klausimas labai aktualus partijų rinkiminėse programose. Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams į savo programą įsitraukus nuostatas didinti alkoholio mokesčius, alkoholio gamintojai sujudo ir jau pasirodė žinutės apie alkoholio gamintojų susitikimus su Socialdemokratų partijos atstovais ir įtikinėjimu apie mokesčių beprasmingumą. Liberalų sąjūdis net neslėpdamas deklaruoja, kad nesirengia tokių mokesčių didinti, o vienos iš partijos narių Petras Auštrevičius dar būdamas euroderybininku yra pagarsėjęs savo „sėkmingomis“ derybomis dėl tabako mokesčių su Europos sąjunga, kai atstovaudamas valstybę išsiderėjo ilgiausią pereinamąjį laikotarpį tabako akcizų didinimui ir taip sąmoningai užkirto kelią papildomoms pajamoms į biudžetą gauti, bei galimybei sumažinti rūkymo paplitimą. Nereikia būti aiškeregiu, kad suprasti, jog tuomet buvo atstovauti tabako gamintojų interesai, kurie siekė išsaugoti savo pelnus.
Yra ir dar viena isterijos priežastis, Europos komisija rengiasi siūlyti didinti mokesčius alkoholiniams gėrimams. Todėl šiandieninė parama partijoms ir aktyvus lobizmas yra svarbi pasiruošimo kovai su Europos komisija sudedamoji dalis.
Nelegalios prekybos korta šiuo atveju tėra blefas. Jokių tyrimų ar statistikos, pagrindžiančios nelegalios prekybos augimą nėra. Todėl remtis nuogirdomis ar nuomonėmis yra labai neprofesionalu. Teisėsaugininkams paskelbus apie didesnį nustatytą nelegalios prekybos atvejų skaičių tai galėtų reikšti, kad teisėsaugininkai tiesiog pradėjo dirbti savo darbą ir tuos pažeidimus nustatinėti. Be to verta pastebėti, kad net ir esant labai žemoms alkoholio kainoms ir absoliučiam prieinamumui, nelegali prekyba neišnyko. Vadinasi problema ne kainose, o valstybės požiūryje į nelegalų verslą. Nelegali prekyba tradiciškai yra susijusi su aukštu korupcijos lygiu, ką taip pat galime stebėti ir Lietuvoje.
Todėl valstybė neturėtų leistis manipuliuojama alkoholio gamintojų ir toliau didinti mokesčius alkoholiniams gėrimams bent tiek, kad jie pralenktų infliaciją ir gyventojų pajamų augimą. Tuo pat metu didinant pajamas į biudžetą, kuris Lietuvoje panašu bus vis labiau skylėtas.

Vyriausybė ir toliau kuria rojų alkoholio verslui

2008-09-18T10:59:00.000-07:00

Nuo to laiko, kai buvo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas, jis buvo sistemingai darkomas, palaipsniui mažinant atsakomybę alkoholio verslui, bei gerinant sąlygas jo plėtrai. Pastaruoju metu Seimo svarstytos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos susilaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Tačiau yra sritys bei dokumentai, kurie paprastai nesusilaukia viešumo, o jų pakeitimai ir toliau kuria sąlygas nežabojamam alkoholio verslo siautėjimui.

Nepaisant jau įstatyme numatytų galimybių prekiauti alkoholiniais gėrimais beveik visur (degalinėse, sanatorijose, gyvenamuose namuose) Vyriausybė stengiasi, kad šioms galimybėms kiltų kuo mažiau kliūčių. Įstatyme numatyta, kad Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, o šių sprendimų įsigaliojimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme teigiama, kad Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, ypatinga meile alkoholio verslininkams garsėjanti ir G. Kirkilo vadovaujama vyriausybė priima nutarimą, prieštaraujantį LR Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatoms ir nustato, jog tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas.
Paprastai kalbant pagal šį nutarimą alkoholio verslininkai, kitaip nei eiliniai piliečiai, apie kuriuos sakoma, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, gali ramiai pažeidinėti savivaldybės nustatytus prekybos laiko apribojimus, tol, kol negaus raštinio pranešimo, kurio gali ilgą laiką sąmoningai vengti ir nepriimti. Kaip ir reikia tikėtis išmoningi verslininkai jau pradėjo piktnaudžiauti tokiais vyriausybės sprendimais ir lengvatomis.

Kitas vyriausybės siūlomas „perlas“ dar tik siūlomas Seimui. Nepavykus jungtinėms Ūkio ministerijos, alkoholio pramonės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir kitų suinteresuotų organizacijų pastangoms likviduoti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, Ūkio ministerija parengė Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 91 ir 43 straipsniais įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų sukurs tikrą rojų prekiautojams alkoholiu. Įstatymo projekto reikalavimas (91 straipsnio 7 dalis), adresuotas kontroliuojančiai institucijai, pranešti apie verslo subjekto veiklos kontrolės veiksmus iš anksto, nurodant atliekamų kontrolės veiksmų pagrindą, terminą, dalyką ir dokumentų sąrašą, vertinamas, kaip tabako ir alkoholio verslą kontroliuojančios institucijos patikrinimo beprasmybę. Faktiškai tai reiškia, kad įmonė įspėjama apie būsimą patikrinimą ir turi laiko išnešti iš prekybos salės ir paslėpti neteisėtai įsigytus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, sutvarkyti savo dokumentaciją ir pasirūpinti, kad tikrinimo metu alkoholis ir tabakas nebūtų parduodami nepilnamečiams, nebūtų rūkoma viešojo maitinimo įmonėse ir pan. Po to, kai kontroliuojanti institucija atliks patikrinimą, kuris neduos jokių rezultatų, viskas sugrįš į pirminę padėtį. Kyla klausimas, kam tokia kontrolė reikalinga, jei įstatymu sudaromos sąlygos plėtoti neteisėtą verslą? O gal tiesiog galima būtų numatyti baudų kvotas, o verslininkai rotacijos principu kartą ar du kartus į metus susimokėtų simbolines baudas ir galėtų visai niekino nevaržomi pažeidinėti įstatymus ir teisės aktus. Ir tai vyksta tuomet, kai aukščiausi Vyriausybės pareigūnai nuolat viešai kartoja, kad alkoholio vartojimo problemas reikia spręsti kompleksiškai. Ūkio ministerijos darbuotojai jau ne kartą posėdžių metu teigę, kad teiginiai jog ministerija aklai proteguoja verslą tėra šmeižtas. Deja pastarieji siūlymai nepalieka jokių abejonių, kad ši institucija veikia destruktyviai ir toliau žlugdo valstybės alkoholio kontrolę.
Dar galima pridėti ir Seimo narių iniciatyvas kreiptis į Konstitucinį teismą su klausimais ar alkoholio kontrolės įstatymų pažeidėjai nėra baudžiami per griežtai ir teismų sprendimus, kuriais pardavinėjantieji alkoholinius gėrimus vaikams baudžiami simbolinėmis baudomis, nes „...parduotas nedidelis alkoholio kiekis, ir padaryta nedidelė žala...“.
Stebint šią mozaiką kyla klausimas, ar mūsų valdžios ir teisėsaugos atstovai yra tokie kvaili, kad nesuvokia ką daro ir kokias tai turės pasekmes, ar alkoholio pramonės atstovai tokie turtingi ir įtakingi, kad sugeba nusipirkti ar kitais būdais pasiekti sau palankius sprendimus. Abu variantai labai liūdnai nuteikia, o svarbiausia tai, kad tokių siūlymų flagmanai kaip dabartinis Ūkio ministras partijų yra įvardinami kaip galimi kandidatai į ministrus pirmininkus.

„Socialiai atsakinga“ pramonė socialiai bankrutavo

2008-08-26T00:27:00.000-07:00

Ko gero alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas taip sukrėtė alkoholio gamintojus, o ypač aludarius, kurie ilgą laiką mėgavosi nevaržoma laisve šioje srityje, kad jie pradėjo krėsti sveiku protu nesuvokiamus triukus. Jau ir anksčiau ši, save socialiai atsakinga įvardinanti pramonė, stulbino visuomenę reklamai pasitelkusi Rūpintojėlio vaizdą ir kitus jau visuomenės pasipiktinimą sukėlusius metodus. Tačiau šiandieniniai viražai byloja apie visišką socialinį šios pramonės bankrotą.
Tuo metu, kai Lietuva kenčia nuo karo keliuose, o aludariai skelbiasi talkinantys valstybei sprendžiant šią problemą ir kuriantys socialinę reklamą, tuo pat metu Lietuvos aludarių asociacijos narys „Kalnapilis“ visą Lietuvą užpylė savo reklamine akcija, kurioje siūloma geriant alų laimėti sportinį BMV automobilį, o šios reklaminės kompanijos šūkis skelbia: „Pažadink savo medžioklės instinktą“. Tai turbūt turėtų reikšti, kad prisigėrus alaus ir laimėjus automobilį reikėtų išriedėti į medžioklę keliuose, kurioje taip sėkmingai mūsų šauniųjų medžiotojų medžiojami pėstieji senukai, o masinių medžioklių metu ir mažamečiai vaikai. Labai „socialiai atsakingas“ raginimas puikiai derantis su aludarių finansuojama reklamine akcija „Rezervuota girtiems“ kurios pagrindinė „vinis“ yra karstų nuotraukos automobilyje.
Kitas „socialiai atsakingas“ alaus magnatas Lietuvoje „Švyturys“ nepraleido progos užsidirbti svetimo vargo ir džiaugsmo sąskaita. Kodėl svetimo, o todėl, kad būdamas užsienio kapitalo įmone „Švyturys“ savo rinkodarai sumaniai naudoja netgi valstybės simbolius. Tuo metu kai visa šalis sirgo už Lietuvos sportininkus atstovaujančius Lietuvą Pekino olimpinėse žaidynėse, „Švyturys“ iš to sėkmingai darėsi pinigus. Ir nors jau būta daug diskusijų, kad sporto nereikėtų sieti su alkoholiu, šiai pramonei tai įspūdžio nepadarė. Maža to, „Švyturys“ nepatingėjo sudarkyti ir Lietuvos valstybinės vėliavos, kurią panaudojo kaip reklaminį skydą savo tikslams. Dar neseniai reklaminiais stendais buvę sportininkai buvo pakeisti valstybės simboliu. Apgailėtinai atrodo šios įmonės teisininko aiškinimai žiniasklaidoje, kad valstybės vėliava, kuri buvo „papuošta“ „Mes laimėsim“ logotipais (paraidžiui sutampančiais su internetinės svetainės adresu, kurioje jau jokių abejonių dėl ten reklamuojamo alaus nebekyla), yra visai ne vėliava, o trijų spalvų kombinacija. Tik kodėl „Švyturys“ nedarko Danijos, kuriai uždirba kapitalą, vėliavos? Olimpinę rinktinę remia daug bendrovių, tačiau kitoms nekilo mintis darkyti valstybės simbolius.
Bet viso ko viršūne galima vadinti rugpjūčio mėnesio mažamečiams vaikams skirtą žurnalą „Flintas“ kurio jau viršelyje puikuojasi Lietuvos krepšinio rinktinės krepšininkų nuotraukos su „Švyturio“ logotipais (nors ant šių metų rinktinės marškinėlių jokių aludarių logotipų nerasite), o tiems kurie negali įžiūrėti mažo paveikslėlio, įdėtas dvipusis A3 formato plakatas, kuriame Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjai su centriniame plane besipuikuojančiu „Švyturio“ logotipu ant marškinėlių. Matyt „Švyturys“ pagaliau nusprendė, kad paauglių auditoriją jau užkariavo ir ėmėsi darželinukų. Nieko sau žygis „Blaivybės metų“ proga.
Gaila, bet „socialinis bankrotas“ dar nereiškia finansinių įplaukų sumažėjimo, nes visuomenė kol kas nelinkusi reaguoti į tokius verslininkų veiksmus. Matyt dar ankstoka apie tai kalbėti, bet Lietuvoje visuomenė taip pat turės pademonstruoti tokiam verslui savo nuomonę dėl visiško nesitaikstymo su jų produktų keliamomis pasekmėmis. JAV visuomenėje buvo kilusi „KRAFT“ gaminių boikoto banga vie todėl, kad KRAFT‘o, priklausančio bendram („ALTRIA“) koncernui su „Philip Morris“, plėtrai buvo investuojamos iš prekybos tabako gaminiais gaunamos lėšos.
Mums iki tokio sąmoningumo dar toloka, bet alkoholio pramonę galima nubausti pačia baisiausia bausme – nepirkti ir nevartoti jų produkcijos, o tam Lietuva turi puikią progą – rugsėjo 1-ąją, kurios metu nebus galima prekiauti alkoholiu. Belieka palinkėti blaivių švenčių.

Melas ir šantažas jau tampa tradicija...

2008-06-25T12:12:00.000-07:00

Kaip ir reikėjo tikėtis, nuslūgus alkoholio reklamos apribojimų svarstymo sukeltoms bangoms ir pradėjus svarstyti kitas alkoholio kontrolės priemones, šį kartą prieinamumo mažinimo, ir vėl atsirado suinteresuotų subjektų, kuriems jos neįtiko. To ir reikėjo tikėtis, juk jokia mokslu pagrįsta alkoholio kontrolės politikos priemonė negali tikti verslui, nes grasina sumažinti iki šiol stabiliai augusius pelnus.

Trumpa ekskursija į netolimą praeitį. Juk, kaip sakoma, neišmokę istorijos būsime priversti kartoti jos klaidas. O išmokti buvo ką. Vis dar galim gyvai patikrinti reklamos apribojimų priešininkų argumentų tikrumą. Sekusieji įvykius turėtų prisiminti dabar jau ex LRT generalinio direktoriaus K.Petrauskio kalbas, kuriose jis net Seimo darbo grupėje teigė, kad apribojus alkoholio reklamą, lietuviai nematys Europos futbolo čempionato, nes LRT pasirašė sutartį, pagal kurią prieš kiekvienas rungtynes turės būti ištransliuojamas vieno iš alaus gamintojų klipas, kuriame alus bus įvardinamas kaip čempionato rėmėjas. Tiesa tą sutartį parodyti K.Petrauskis atsisakė. Tada protingos galvos galvojo ir ieškojo kompromiso, kaip nenuskriausti sporto sirgalių ir tuo pačiu apsaugoti nuo žalingos informacijos vaikus. Laukiau čempionato, kad pasižiūrėti į tą „legendinį“ klipą, ir ką jūs manote, prieš rungtynes galima pamatyti vienos iš kreditinių kortelių ir greito maisto restoranų reklamines užsklandas. To žymiojo alaus pavadinimą vos galima įžiūrėti aikštelėje tarp daugelio kitų reklaminių skydų. Ką gi, melas ir šantažas pasiteisino. Ir tokius melagingus pasisakymus būtų galima vardinti be galo.

Tačiau dabar svarstomi nauji prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimai, kurie padėtų sumažinti jo praeinamumą, t.y.apribotų prekybos laiką ir vietą (uždraustų prekybą kioskuose ir degalinėse). Ir dabar tenka skaityti ir klausytis naujų išsigalvojimų, melo, gąsdinimų ir šantažo. Ir štai tik keli, gal labiausiai pastebimi „perliukai“. Labai įdomu stebėti, kai daugiausia užsienio kompanijų valdomų stambiausių Lietuvos alaus gamybos kompanijų interesus atstovaujančios Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas A.Vidžys staiga viešai pradeda verkšlenti ir aimanuoti, kad uždraudus alkoholio prekybą kioskuose nukentės smulkieji aludariai, kurių neva neįsileidžia stambieji prekybos centrai. Nors dar prieš gerą pusmetį tas pats Vidžys aiškino, kad smulkieji aludariai yra tie blogiečiai, kurie teršia jų (supraskite didžiųjų alaus gamintojų) gerą vardą, gamindami stiprų alų ir pilstydami jį į didelės talpos „bambalius“. Bet juk ko nepadarysi, kad išsaugoti, net ir vienu procentu sumažėsiantį pelną.

Labai įdomiai atrodo ir smulkiųjų verslininkų gynėja, teigianti, kad draudimas alkoholiu prekiauti kioskuose sužlugdys smulkiuosius verslininkus. Tik kur tie smulkieji, nes pati smulkiųjų verslininkų gynėja turi licencijas verstis didmenine prekyba tabako ir alkoholio gaminiais. O ir kam reikalingas toks smulkusis verslas, kuris gali išgyventi tik iš girdymo. Labai keistai atrodo ir gynėjos postringavimai, kad kioskai yra labai tikrinami ir per metus kiekvienas kioskas patikrinamas bent du kartus, tuo tarpu Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos teigimu tokių patikrinimų (ne tik kioskų) per metus iš viso būna iki 1500. Bet viską žinoma reikia pagrąžinti, kad įspūdingiau atrodytų.

Aišku fantazija tuo nesibaigia. Naftos produktais prekiaujančių įmonių atstovai sugebėję pramiegoti Sveikatos komitete vykusio klausimo dėl prekybos alkoholiu degalinėse svarstymą ėmėsi matyt „avarinio plano“ ir labai sumaniai pasinaudodami šių dienų kuro brangimo aktualijomis pradėjo grasinti, kad uždraudus prekiauti alkoholiu degalinėse 5 centais pabrangs degalai. Aišku jokių skaičiavimų tokiais atvejais niekas nepateikia (o ir kam jų reikia). Tik mielieji per mažai užsimojote, nes tokiais šuoliais ir be jūsų brangstant degalams, tie jūsų 5 centai liktų nepastebėti jei ir būtų pridėti. O ir bet kokį pabrangimą jūs galėtumėte aiškinti alkoholio prekybos apribojimu. Tik tuo aišku neapsiribota, nesibodėta pareikšti, kad degalinėse nelikus alkoholio neįgalieji gali likti be tualetų degalinėse. Va tik būtų įdomu sužinoti, kaip iš naftos verslo išgyvena verslininkai kitose šalyse, kuriose negalima alkoholiu prekiauti degalinėse. Kiek teko lankytis tai aptarnavimas ir infrastruktūra ten gerokai aukštesnio lygio nei Lietuvoje, matyt ten nesilanko girtuokliai, kurie sulaužo ir sugadina už didelius pinigus įrengtus tualetus ar kitą turtą. Kaip visada apeliuota į padarytas investicijas. Tik į ką investuota? Kiek kainuoja ta „brangi“ medžio drožlių plokštė, iš kurios padaryta lentyna alkoholiniams gėrimams ir varžtai, kuriais ji pritvirtinta?

Kaip sakoma - kare visos priemonės geros. Šiais metais pakilus alkoholinių gėrimų akcizui ir įsigaliojus reklamos apribojimams, ženkliai sumažėjo kai kurių alkoholinių gėrimų pardavimai. Alkoholio gamintojai visą sumažėjimą nedelsiant suvertė „išaugusiai nelegaliai prekybai“, nors gerai žinoma, kad nelegalios prekybos vertinimas Lietuvoje iki šiol neatliktas, tam net neparengta metodika, o Statistikos departamento pateikiami nelegalios prekybos skaičiai juokina ne tik sveikatos specialistus, bet ir pačius gamintojus. Augsiančios nelegalios prekybos korta metama ir kalbant apie laiko ir vietos apribojimus. Bet norisi paklausti garbių verslininkų gal jau laikas baigti švaistyti savo laką, energiją ir pinigus bereikalingai propagandai bei žmonių kvailinimui ir susitelkti bendrai veiklai su valstybės institucijomis tam, kad ne formaliai, o realiai būtų pažabota nelegali prekyba alkoholiu.

Melo ir šantažo aprašą būtų galima tęsti be galo. Tai jau tikrai tampa tradicija. Juk gerai žinoma, kad visus išsigalvojimus žmonės greitai pamiršta. O garbieji verslininkai ir teisininkai, kurie nesibodi Seimo posėdžių metu pareikšti, kad ne kiekvienas akušeris (suprask Antanas Matulas) gali suprasti ir reguliuoti tokius sudėtingus dalykus kaip alkoholio verslas, jau po kelių dienų puikuosis elito žurnaluose kaip nepriekaištingos reputacijos žmonės. Reikės nepagailėti laiko ir pasidomėti, kuris universitetas Lietuvoje taip parengia teisininkus, kad jie puikiausiai išmano visuomenės sveikatos, medicinos, psichologijos ir kitus mokslus, kad jie paskui gali jaustis viršesnias už kitus ir būti ekspertais bet kokioje srityje.

Ir pabaigai keli faktai: prekybos laiko ir prekybos vietų alkoholiniais gėrimais apribojimas priklauso prieinamumą mažinančių priemonių grupei, kurių efektyvumas yra moksliškai įrodytas. Dar daugiau, prekybos laiko ir vietos apribojimas mokslinėje literatūroje įvardinamos ne tik kaip priemonės mažinančios alkoholio vartojimą, bet ir kaip priemonės, mažinančios nusikalstamumo lygį ir didinančios visuomenės saugumą.

O ar ne to mes visi siekiame?

Kodėl Lietuvos valdininkams nusispjauti į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas

2008-04-01T05:33:00.000-07:00

Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžios žinutės apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui gražinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją. Todėl visuomenei būtina žinoti, kas darbo grupėje vyko iš tikrųjų.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė, kieno interesai bus atstovaujami. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba, pasistengė, kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys verslo, susijusio su alkoholio pramone, atstovų. Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesą atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo balsų skaičiaus ir, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius tolygiai, ir taip būtų turėję du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba apdairiai pasirūpino taip suformuoti darbo grupę, kad joje, alkoholio verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas uždavinys buvo išspręsti su alkoholinių gėrimų logotipais, matomais sporto varžybų metu, kilusią painiavą. Tačiau tikrasis interesas pasimatė jau pirmųjų posėdžių metu, kuomet alkoholio gamintojai, pritariant Semo nariams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymų gražinti silpnų alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant 10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą kuo remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti 100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas sukūrė nepatogumų alkoholio gamintojams ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį laikotarpį reklamos apribojimų įsigaliojimui. Daugumai darbo grupės narių, tame tarpe ir pirmininikui V.Domarkui, nerūpėjo visuomenės atstovų pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
Valstybės alkoholio kontrolės politikos vienas iš principų yra mažinti bendrą alkoholio suvartojimą. Taigi šiuo atveju gamintojų patiriami nepatogumai turėtų džiuginti, o ne kelti susirūpinimą.
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojus. Jis dar kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo, taip prajuokindamas ne tik nevyriausybininkus, bet ir stipriųjų gėrimų gamintojų atstovus. Demagogija ir atviras alkoholio gamintojų intereso atstovavimas liejosi per kraštus. Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai, kad alkoholio gamintojų interesus akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo narys Eiligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras Steponavičius, LRT generalinis direktorius Petrauskis, Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt. Jiems neberūpėjo išspręsti problemų su logotipais, visos pastangos buvo skirtos alkoholio reklamos sugražinimui. Tą parodė ir priešpaskutiniame posėdyje vykęs balsavimas, kuriame alkoholio verslą palaikanti dauguma nusprendė net nesvarstyti logotipų klausimo, o nagrinėti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, gražinančias alkoholio reklamą dienos metu. Po tokio balsavimo, grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams, atsisakė dalyvauti tolimesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo balsuojama ir žinoma balsų dauguma grupės buvo nuspręsta neteikti Seimo valdybai dviejų siūlymų (t.y. atmesti dalies grupės narių atskirą nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios gražintų alkoholio reklamą.
Matyt puikiai žinodami darbo rezultatus ir baigtį, grupės nariai, tarp jų ir pirmininkas Domarkas uždraudė nevyriausybinėms organizacijoms filmuoti posėdžius (kurie buvo vieši), nes, pasak V.Domarko „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimines kampanijas“. Tai suprantama, nes žmones, mačiusius kaip „dirba“ Seimo nariai, būtų sunku įtikinti, kad jie atėjo į Seimą atstovauti ne alkoholio gamintojų interesams.
Taigi, tendencingai sudaryta, tendencingai vadovauta ir tendencingai dirbusi darbo grupė priėmė tendencingą sprendimą. Taip trumpai būtų galima apibūdinti tai kas vyko. Nebuvo atsižvelgta nei į Pasaulio sveikatos organizacijos, ne į Nacionalinės sveikatos tarybos, nei į nevyriausybinių organizacijų ir net į Seimo teisės departamento teisininkų rekomendacijas.
Darbo grupės nariai, nesutikę su grupės sprendimu, savo siūlymus pateikė Seimo pirmininkui ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui. Atskirąją nuomonę parengė ir pasirašė Seimo narys Antanas Matulas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas Romualdas Žekas, Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Vysk. M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio tarybos narys Vytautas Turčinavičius ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Paradoksalu, bet atskirąją nuomonę suformulavo ir pasirašė institucijų, kurios turėtų dalyvauti formuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką, atstovai. Tuo tarpu suinteresuotų struktūrų pateikta nuomonė yra pateikiama kaip pagrindinė.

Kas „programuoja“ tabako gaminių kontrabandos augimą, arba tikroji didėjančių tabako gaminių kainų prasmė

2008-03-11T11:51:00.000-07:00

Viena pagrindinių pastarųjų dienų žinių naujienų tapo nuo kovo 1-osios didėjančios tabako gaminių kainos. Pati žinia lyg ir neiškrenta iš bendro visų kainų kilimo konteksto, tačiau kalbos apie kartu augsiančią tabako gaminių kontrabandą tapo neatsiejamu šios naujienos priedu. Kyla klausimas, kodėl minima tik viena, „galima“ tabako gaminių kainos kilimo pasekmė – galimai išaugsianti kontrabanda. Labai keistai atrodo Laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto nuolat kalama mintis, kad tabako gaminių kontrabanda augs, ir tuo pat metu pateikiamos abejonės dėl tokių prognozių, nes auga gyventojų pajamos ir mažėja kontrabandą pateisinančių gyventojų dalis. Keistai atrodo ir atsakingų valstybės institucijų (ypač atsakingų už sienos apsaugą) antrinimas LLRI ekspertams ir teiginiai, kad kontrabandos srautai išaugs. Na ir paskutinis akcentas, tai Finansų ministerijos atstovės teiginys, kad akcizo kėlimas yra optimalus ir maksimaliai suderintas su valstybės, vartotojų ir pramonės poreikiais

Pirmiausia keli faktai. Tabako akcizo didinimą, kaip vieną veiksmingiausių priemonių, paskatinančią rūkančiuosius mesti rūkyti, įvardina Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas. Tas pats Pasaulio bankas savo publikacijose teigia, kad akcizo didinimas padidina įplaukas į valstybės biudžetą, ko neneigia ir Finansų ministerija ir net pateikia skaičiavimus, kad akcizo padidinimas valstybės biudžetą papildys apie 70 mln. lit

Įsipareigojimą kelti akcizą iki minimalaus ES lygio Lietuva prisiėmė stodama į Europos sąjungą. Derybų dėl akcizo istorija labai įdomi. Iš visų, tuo pačiu metu dėl stojimo į ES derybose dalyvavusių šalių, tik Lietuva ir Latvija išsiderėjo tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį cigarečių akcizo didinimui. Vadinasi ES buvo suteikusi galimybę Lietuvai iš karto po stojimo ženkliai padidinti akcizą. Tai būtų ženkliai padidinę metančiųjų rūkyti skaičių ir būtų papildę valstybės biudžetą. Vadinasi Lietuvos derybininkai savo noru atsisakė galimybės gauti papildomų pajamų į biudžetą, tuo pat metu paskatinti Lietuvos gyventojus mesti rūkyti ir taip sutaupyti ne tik sveikatos, bet ir sumažinti valstybės išlaidas ligų gydymui. Vyriausiasis euroderybininkas, dabar seimo narys P.Auštrevičius teigė, kad toks ilgas pereinamasis laikotarpis yra didelis laimėjimas Lietuvai ir jos žmonėms, kurie nepatirs kainų smūgio, ir, suprask, galės rūkyti kaip rūkė. Tik įdomu, ar P.Auštrevičius skaitė LR Tabako kontrolės įstatymą bei Valstybės tabako kontrolės programą, kur įtvirtinti tikslai mažinti tabako vartojimą ir vartojimo keliamą žalą. Tam pačiam euroderybininkui reikia padėkoti ir už tai, kad kainos kyla būtent dabar, kai tai ypač nepalanku Lietuvai, nes Lietuva nori įsivesti eurą, o kainų kilimas didina infliaciją. To nebūtų atsitikę, jei Lietuva nebūtų bandžiusi sutaupyti tabako gamintojų pinigų.

Derybininkams ne taip gerai sekėsi derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet su tabako akcizais sekėsi puikiai. Belieka paanalizuoti kam naudingas toks akcizų sulaikymas. Didėjant akcizui ir augant mažmeninei tabako gaminių kainai iškyla grėsmė, kad dalis rūkančiųjų tiesiog mes rūkyti, nes tabako gaminių kaina yra elastinga, t.y. didėjant kainai tam tikra dalimi sumažėja vartojimas. Tai kitokia prekė nei pienas ar duona, kurie nepaisant kainos kilimo vartojami visada. Taigi, žinodami tokį fenomeną, tabako gamintojai būna priversti atsisakyti dalies savo pelno ir stengiasi amortizuoti kainos augimą, atsisakydami dalies pelno. Pelnas sumažėja ir dėl mažėjančių pardavimų. Vartojimo sumažėjimas nėra labai drastiškas, todėl valstybės biudžeto įplaukos auga. Tai belieka paklausti kurią tabako gamybos kompaniją atstovavo mūsų euroderybininkai? O LLRI instituto ekspertų nuomonė visiškai nestebina. Institutas nuo pat jo įkūrimo yra aktyviai remiamas tabako gamintojų ir nuolat gynė jų interesą. LLRI kritikavo tabako gaminių reklamos uždraudimą, dėl kurio dabar jau susitarė beveik visas pasaulis, kritikavo ir kitas tabako kontrolės priemones. Būdami ištikimi savo rėmėjams, gina jų interesą ir šiandien.

Bet svarbiau nei tai kas buvo pasakyta, manau, kad yra pats problemos pateikimas šiandien. Norisi pateikti tik vieną paralelę. Tai draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais praėjusių metų rugsėjo 1-ąją. Tuomet 2 savaites prieš draudimą visas eteris skambėjo nuo įspėjimų apie artėjančią „grėsmę“. Visur skambėjo reklama, kad „gerieji dėdės“ prekybininkai apie viską pagalvojo ir intensyviai skatino įsigyti iš anksto. Ir reikia pasakyti, kad jiems pavyko. Lietuviai sąžiningai ėjo į prekybos centrus apsirūpinti jau matyt gyvybiškai būtinais „degalais“.

Dabar situacija kartojasi, nuolat kalama apie tai, kad augs tabako gaminių kontrabanda, ir vis dar pridedant tai minčiai antrinančius valstybės pareigūnus, kurie privalėtų kontroliuoti nelegalią prekybą, susidaro įspūdis, kad tiems, kuriems dar neatėjo į galvą mintis pirkti kontrabandines cigaretes, reikia priminti apie tokią galimybę. O tada jau bus galima rėkti, kad tokios priemonės, kaip akcizo didinimas, nereikalingos. Tada ir vėl bus galima priminti kelių dienų šviežumo LLRI siūlymą, kad valstybė turėtų būti principingesnė ir nepasiduoti ES spaudimui ir, pasiekus minimalų ES cigarečių akcizų lygį, daugiau jo nebedidinti.

Labai norisi paprašyti žiniasklaidos nebūti manipuliacijos įrankiu, ir geriau ne pratinti Lietuvos žmonių prie minties apie „neišvengiamą“ kontrabandos augimą, o priminti, kad auganti tabako gaminių kaina gali tapti gera paskata ir šansu atsisakyti 50 proc. vartotojų nužudančio įpročio.

Pašnekesiai su alkoholio gamintojų atstovais

2008-03-04T22:15:00.000-08:00

sveiki o kas su Jumis gincijasi, kad girtuokliavimas yra blogai? kada ateis laikas trumpiems sijonams ir kablams? mane jie labiausiai TONIZUOJA

Romanas Raulynaitis

Advokatas T el.: 8 5 2786 212 Faksas: 8 5 2786 206

Mob. tel. 8 687 71193 http://www.mgbaltic.lt/

Gerb. Romanai,

Dar negirdėjau, kad kas nors būtų susirgęs ar numiręs besitonizuodamas žiūrėjimu į aukštakulnius ir trumpus sijonus, o va alkoholiu besitonizuojantiems neretai taip atsitinka. Taip, kad ir paralelė matyt nelabai tinkama. O ir komentaras nepanašus į labai teisišką ar dalykinį.

Visiems grupės nariams noriu pasiūlyti pasidomėti statistika ir tuo, kaip vykdant Valstybės programose numatytas priemones, situaciją galima pakeisti, kaip tai ir atsitiko su rūkymu. Deja, bet stebint su alkoholiu susijusią situaciją to pasakyti negalima.
Taip pat persiunčiu 2007 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komiteto rekomendacijas, kurias citavau posėdyje. Dokumento 29 ir 30 psl. kalbama apie alkoholio reklamos poveikį bei pramonės savireguliaciją. O 48 psl. esanti 9 rekomendacija labai aiškiai išdėsto PSO poziciją dėl alkoholio pramonės dalyvavimo alkoholio kontrolės politikos formavime.

Pagarbiai

Aurelijus Veryga

Gerb. Aurelijau,

Paralele gal ir nelabai tinkama, bet kad Jus puikiai tonizuojates kovodami su legaliais gamintojais ir legaliais transliuotojais tai labai jauciasi. Gaila, kad Jus visus skirtote i mokslininkus ir nemokslininkus ir besitonizuojancius ir nesitonizuojancius. O kad Jums stinga tiek dalykiniu, tiek teisiniu argumentu rodo tai , kad privedate i seimo posedziu ir komitetu posedziu sales vaiku...

Romanas Raulynaitis

AdvokatasT el.: 8 5 2786 212Faksas: 8 5 2786 206 Mob. tel. 8 687 71193http://www.mgbaltic.lt/

Gerb. Romanai,

Ne kovojam, o stengiamės atstovauti visuomenės interesą. O dėl nelegalių gamintojų ir prekiautojų (nežinau ar egzistuoja nelegalūs transliuotojai) tai labai klystate, padarysim viską, kad nelegalios prekybos nebeliktų, nes tai iš mūsų visų atima pinigus, kurie būtų surinkti mokesčių pavidalu į biudžetą ir galėtų būti skirti vaikams ir sveikatai. Tik skiriasi priemonės, nelegaliems gamintojams tiek teisinės tiek bendro poveikio priemonės yra kitokios, o legalūs gamintojai ir transliuotojai gali būti kontroliuojami valstybės įstatymais. Tuo tarpu nelegalų kontrolei būtinos operatyvinės veiklos priemonės, kurių mes deja neturime ir neturėsime.
O dėl studentų ("vaikų"), kurie studijuoja teisę, ir kurie buvo atėję į posėdį, tai noriu paskyti, kad jų nei kviečiau nei vedžiausi. Jie atėjo kartu su savo dėstytoja. Aš nuo jų tikrai neturiu ką slėpti ir manau, kad jie turi teisę domėtis ir stebėti bei mokytis iš to kas šiandien vyksta, nes tokia galimybė gali ir nebepasikartoti. Be to jie tokie pat Lietuvos piliečiai kaip aš ir jūs ir turi teisę žinoti kas ir kaip vyksta.

Geros dienos

Aurelijus Veryga

Gerb. Aurelijau,

Petro Plumpos straipsnyje yra daug šiurpios statistikos ir daug nuoširdaus susirūpinimo problemomis, kurios alkoholio gamintojams nei kiek ne mažiau aktualios nei gerb. Plumpai. Esame Lietuvos piliečiai ir nei kiek nemažiau moralūs nei jūs, Aurelijau, ar jūsų bendraminčiai. Kartais pasiklausius kaip jūs niekinamai kalbate apie kelis milijonus litų šen ar ten (kalbant apie sporto ir kultūros rėmimą), gali susidaryti įspūdis, kad lėšas sveikatos sistemai finansuoti sukuria Seimo Sveikatos reikalų komitetas ar Visuomenės sveikatos taryba, o lėšas švietimui generuoja atinkami komitetai ir institucijos. Visos visuomenės institucijos yra svarbios ir reikalingos. Jos geros ir naudingos Valstybei yra tiek, kiek jos gerai/efektyviai veikia (dirba savo darbą). Jokia visuomenės grupė ar organizacija neturi teisės monopolizuoti Tiesos, moralumo ar Tėvynės meilės, net jeigu tokia grupė save vadintų neklystančiųjų ar moraliųjų partija. Verslas yra vienas pagrindinių visuomenės materialinės gerovės kūrėjų. Versle, kaip ir valstybinėse įstaigose ar visuomeninėse organizacijose, pasitaiko sukčių ir piktnaudžiautojų, tačiau didelė verslo visuomenės dalis yra atsakinga ir kaltinti verslą apriori savanaudiškumu yra neteisinga ir neatsakinga. Mums (aludariams) nei kiek ne mažiau rūpi Tautos ateitis. Net žiūrint iš paprasčiausios verslo logikos pozicijų - joks gamintojas nenori degradavusių vartotojų arba, kad tie vartotojai masiškai emigruotų. Mums rūpi Tautos gerovė ir pagal išgales prisidedam prie jos kūrimo. Daugelis mūsų įmonių dirba ir veikia pagal aukščiausius etikos standartus. Verslas turi siekti pelno, tačiau jeigu žinotume, kad pelną uždirbom iš nepilnamečių arba dėl to, kad kažkas perka mūsų alų tik dėl to, kad nebegali be jo gyventi, mielai tokio pelno atsisakytume (ir mūsų savininkai tam pritartų) . Esam pasiruošę mokėti policijai, kad persekiotu tuos, kas parduoda/perka alkoholį nepilnamečiams ar sudaro salygas jį gerti, tačiau policiją turi finansuoti Valstybė, o ir vien persekiojimas mažai ką padės, jeigu pardavėja ar "diedas" nesupras, kad taip "talkindami" vaikui jie yra paprasčiausi kriminaliniai nusikaltėliai.
Mes kitaip nei jūs ar PSO suprantam kovą su alkoholizmu ir kitokias matom priemones. Ir nieko čia keista - mes tesiog jaučiam atsakomybę už tai ką darome, nes, dėl draudimų pablogėję verslo sąlygos (prieš nelegalųjį verslą), didėjantys piktnaudžiavimas ir poslinkis į valdžios nekontroliuojamas sritis (legalius ir nelegalius alkoholio surogatus) slėgs mus, o ne visuomenines organizacijas, kurios reliai už nieką neatsako. Kai neveiks vieni draudimai, draudimų apologetai galės sakyti, kad draudimai buvo per švelnūs ar per maži. Geriausias pavyzdys yra siūlymas padidinti vartojimo/įsigyjimo amžiaus ribą iki 21 metų. Nesusitvarkom su nepilnamečiais iki 18 metų, tad padidinkim netvarkos bazę iki 21. Mes siūlome pirmiausiai išspręsti šią problemą (prieinamumas nepilnamečiams iki 18) ir, jeigu tai nepadedės, tuomet didinti amžiaus ribą. Gaila, kad kalbamės tik kaip aklas su kurčiu arba visai nesikalbam. Mane stebina tokie pasakymai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija nerekomenduoja bendradarbiauti su verslu, nes pastarsis anot jų yra svanaudiškas. Beje Pasaulinė sveikatos organizacija tai tik viena iš daugelio organizacijų, tačiau tikrai jai niekas nesuteikė tiesos monopolio. Manau, kad dėl tos pačios priežasties (nenoro kalbėtis) mano kolega Romas Raulynaitis taip vaikiškai reagavo į ganą skaudų ir aktualų Petro Plumpos straipsnį. Manau, kad jis reagavo į visai grupei persiųstą straipsnį taip kaip ir aš - mes kaltinami esantys vaikų smaugliais. Mano du vaikai (24 ir 26 metų) jau kelis metus visiškai nevartoja jokio alkoholio. Ne dėl to, kad būtume draudę, o dėl to, kad formavom moralines nuostatas ir patys jų laikėmės. Žinau labai daug tokių atvejų mūsų kompanijoje. Man skauda širdį, kad Lietuvoje labai daug vaikų neturi pasirinkimo, jie yra tiesiog prievartaujami tapti alkoholikais, tačiau esu tikras, kad atsakinga reklama mažiausiai prie to prisideda. Nesakau, kad mūsų reklama visą laiką buvo atsakinga, buvo klaidų ir perlenkimų, tačiau progreso nemato tik tie, kurie nenori jo matyti.
Į ilgalaikes švietimo ir užimtumo programas bei atsakomybės didinimą orientuotas priemonių planas piktnaudžiavimui alkoholiu mažinti, kurį parengė Vyriausybės sudaryta Darbo grupė, nėra labai patrauklus tiems, kurie pačiu paprasčiausiu keliu siekia įtikinti visuomenę, kad kažkas daroma jos gerovei. Draudimas yra konkretus, nieko nekainuojantis žingsnis, kuris neišprususiam piliečiui sukuria kovos su blogiu iliuziją. 2008ųjų paskelbimas Blaivybės metais ir su draudimų iniciatyvomis prilygsta Visuotinės Gerovės metų paskelbimui su draudimu didinti kainas. Suprantu medikų ir kai kurių politikų norą spręsti problemas greitai ir kad visi matytų - draudimai tokiam problemos sprendimo imitavimui yra pats geriausias kelias. Su juo būtų galima sutikti tuo atveju, jeigu vakarų pasaulis sutartų, kad saikingas alkoholio vartojimas negali būti toleruojamas kaip bendrosios kultūros dalis. Tačiau, kol kas nepanašu, kad vakarų pasaulis yra tam nusiteikęs, vadinasi turime kovoti su piktnaudžiavimu, o ne bendrai su alkoholio vartojimu (ką beje ir teigia 2007-ųjų rudens Europos Parlamento rezoliucija). Kalbant apie saikingą vartojimą ir piktnaudžiavimą, vartojimo kultūros ir moralinių nuostatų formavimas yra daug svarbiau nei draudimai (priešingai nei teigia PSO), nes piktnaudžiavimas bet kuo yra ne dėl to, kad vienas ar kitas reiškinys egzistuoja, o dėl individo moralinių nuostatų, auklėjimo ir kitų psichologinių bei socialinių priežasčių. Esame pasiruošę diskusijai ir visados jos siekėme. Labai lengva kietos rankos šalininkams, nuo alkoholizmo kenčiančios visuomenės akivaizdoje, kaltinti verslą arba grasinti atimti diplomus bei laipsnius tiems medikams ir mokslininkams, kurie mano, kad Valančiaus kelias (švietimas, auklėjimas, savimonės ugdymas ir užimtumas prasminga veikla) yra efektyvesnis nei bandymas problemą spręsti draudimais. Visuomenės noras gyventi blaivioje ir be smurto aplinkoje yra visiškai natūralus ir teisėtas, tik negalima tuo spekuliuoti, nes spalio revoliucija Rusijoje įvyko kaip tik dėl to, kad bolševikai spekuliavo teisėtais visuomenės lūkesčiais ir nepasitenkinimu esama padėtimi. Nebandykite uzurpuoti tiesos ir žiniasklaida nevadins jūsų fanatikais ar davatkomis.
Labai gerbiu vieną iškiliausių Lietuvos rezistentų ir kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę Petra Plumpą ir nuoširdžiai tikiu, kad ir jis ir jūs, Aurelijau, (kaip ir nemažai jūsų bendraminčių) esate nuoširdūs, idėjiniai kariai už blaivią Lietuvą ir nekaltinu jūsų nei populizmu, nei, juo labiau bolševizmu, tačiau jūsų korta žaidžia populistai. Neturime galimybės visiems suinteresuotiems pateikti savo argumentų ir faktų, o žiniasklaidai jie neįdomūs. Tie, kas be išankstinių nuostatų susipažino su mūsų argumentacija,pakeitė nuomonę ar bent sutiko, kad kalbėtis verta ir yra apie ką. Politikų darbas yra išklausyti visų nuomones ir priimti sprendimus, vadovaujantis šaltu protu ir ilgalike nauda visuomenei. Nematau jokios naudos visuomenei iš to, kad praėjusių metų vasarą buvo sulygintos alaus ir degtinės reklamos sąlygos televizijoje. Siūlau, visas pretenzijas ir politinį gražbyliavimą kloti čia (internete ir kas turės laiko bei noro paskaitys, aš ir pats rašau po darbo ir atsiprašau už klaidas), o susirinkimuose kalbėti konstruktyviai, gerbiant vieniems kitus ir jieškant bendrų sprendimų. Juk mums reikia laimėti kovą prieš alkoholizmą, o ne vieniems prieš kitus. Esame pasiruošę viskam, net ir draudimams, tačiau norime tartis su politikais ir visuomeninėmis organizacijomis nuo kada ir kokiu mastu ir ką galime padaryti prieš tai. Esame jauna Valstybė, kuri praleido didelį natūralios raidos etapą, verslas čia ne išimtis - jau šį tą nuveikėm socialinės atsakomybės srityje, tačiau tikrai nepakankamai. Turime puikių planų ir programų, tačiau reikia galimybės juos įgyvendinti. Sėkmės

Saulius Galadauskas

Director Corporate Affairs BBH Baltic+3705 205 9803mob:+3706 111 6046E-mail:
saulius.galadauskas@bbh.lt

Gerb. Sauliau,

Gerbiu jus tik už tai, kad esat taktiškas ir mandagus, ko nepasakysi apie absoliučią daugumą jūsų kolegų. O visa kita tėra jūsų darbas, kuriam esat nusamdytas dirbti. Tik keli pastebėjimai dėl jūsų išdėstytų minčių. Pirmiausia dėl to kad jūsų atstovaujamas verslas kuria valstybės kapitalą (ne ministerijos ir Seimo komitetai). Manau, kad jūs tikrai tai žinote, tą belieka pasakyti galbūt nežinantiems grupės nariams, kad tiek alkoholio, tiek tabako verslas nekuria kapitalo valstybei. Pagal šalių, kurios tik yra atlikę tokius skaičiavimus, nustatyta, kad valstybės iš alkoholio prekybos pajamos yra apie 1,5 karto mažesnės nei dėl alkoholio vartojimo sukeliamos išlaidos (sveikatai, socialinėms išmokoms ir t.t.). taigi turiu jus nuvilti, kad tabako ir alkoholio pramonė (kitaip nei kitos verslo šakos), nekuria valstybės gerbūvio, o atvirkščiai - jį ardo. Dėl klydimo ar neklydimo ir jūsų deklaruojamos moralės ar socialinės atsakomybės. Turiu pastebėti, kad maždaug dešimtmetį Lietuvoje jūsų atstovaujamam verslui niekas netrukdė demonstruoti savo socialinę atsakomybę ir moralę. Kuo tai baigėsi - labai gerai matom. Vienas iš įtakingų verslo atstovų (visuomeninis premjero patarėjas) viename iš posėdžių net nemanė slėpti, kad būtent verslas prisidėjo prie alkoholio kontrolės politikos pokyčių. Taigi viską turėjote savo rankose ir įrodėte, kad puikiai mokate daryt verslą, kuris dabar jau kainuoja žmonių gyvybes ir sveikatą, o valstybei neša nuostolius. O juk dauguma jūsų atstovaujamų įmonių jau seniai net nebe Lietuvos įmonės. Ar jūsų užsienio savininkams skaudės galvą dėl mūsų problemų, o gal jie sutiks apmokėti valstybės patiriamas išlaidas? Niekaip negaliu patikėti, kad jūsų atstovaujamos įmonės dirba pagal aukščiausius etikos standartus. Kas jei ne jūsų atstovaujamos įmonės mokėjo už jaunimui patrauklią alkoholinių gėrimų reklamą, netgi animacinių filmų metu. Visos jūsų socialinės atsakomybės akcijos tėra labai gerai pasaulyje žinomas triukas, kuris yra skirtas įvaizdžio gerinimui. Šiuo atveju galiu pacituoti vienos iš tabako gamybos kompanijų dokumentą "Atsižvelgdami į mums priešišką įstatyminį klimatą regione, mes turime galimybę pagerinti tabako pramonės įvaizdį visuomenėje vykdydami jaunimo rūkymą smerkiančias programas. Philip Morris International Corporate Affairs Latin America Sept 23 1993"
O alkoholio gamybos kompanijos dar tik mokosi iš savo vyresniųjų kolegų, todėl ir klaidų daro daug. Bet jau dabar galima stebėti analogišką strategiją (neigimas, klaidinimas, visos priemonės, kad laimėti laiko, pseudomokslininkų finansavimas ir t.t).Nereikia kaltinti mūsų neatsakingumu. O tai kad jūsų nuomonė žinoma skiriasi nuo mūsų ir PSO tai labai suprantama. Tai turbūt tos organizacijos, kurių nepavyksta įtakoti ar papirkti. Negalima ir paspausti, kaip kai kurių parlamentarų. Jos neima iš jūsų paramos, todėl vėliau negalima jų reikalauti atidirbinėjimo. Jums žinoma patogiau remtis Europos parlamento rekomendacijomis, kurios yra tokios pat skystos, kaip ir premjero sudarytos darbo grupės, kurioje didžiąją dalį sudarė jūsų deleguoti ar lojalūs žmonės. Europos parlamentą sudaro renkami politikai, o ne ekspertai. ir jie gali būti taip pat įtakojami, kaip ir mūsų parlamentarai. Jūs labai įdomiai mąstote. Teigiate, kad politikų darbas yra išklausyti visų nuomones ir priimti sprendimus, vadovaujantis šaltu protu ir ilgalaike nauda visuomenei. O juk net teismas, priimdamas sprendimą pirmiausia vadovaujasi ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis, o ne savo šaltu protu. Ir PSO rekomendacijas jūs visai ne taip suprantate. Sutikite, kad medikai nemoko jūsų kaip virti alų, tai kodėl jūs mokote visuomenės sveikatos specialistus, kaip gerinti visuomenės sveikatą ir būdami diletantais moksle, nuolat iškraipote ir savaip interpretuojate mokslinius tyrimus?Teigiate, kad posėdžiuose reikia dirbti konstruktyviai, bet jūs net negalite atsakyti į užduotus klausimus, tai apie kokį konstruktyvumą kalbam. Taip ir neatsakėte, kuo remdamiesi suskaičiavot, kad 10 proc. socialinės reklamos atsvers 100 tikros alkoholio reklamos, kurią taip norite susigrąžinti. Labai įdomiai keičiasi ir jūsų argumentai. Dar prieš kelis mėnesius teigėte, kad reklama nedaro įtakos vaikams. Dabar jau tą pripažįstate, ir kaip atsvarą siūlote socialinę reklamą. Atsiranda ir nauji argumentai - apie pereinamąjį laikotarpį. Keičiantis situacijai sugalvosite vis naujų, kuriuos paneigti mums teks pasitelki dešimtis mokslinių studijų, tuo tarpų jūs tuos naujus argumentus galėsite generuoti tiek kiek jums norėsis ir niekas neprašys juos pagrindžiančių mokslinių studijų. Ir visa tai tik todėl, kad jūs labai moralūs ir socialiai atsakingi. Jūsų moralė baigiasi, kaip prasideda pinigai. Įdomu, ar jūsų kompanijų savininkai sutiktų atiduoti vaikų reikmėms apie 60 proc. iš sidro ir alkoholinių kokteilių gautų pinigų, nes tuos gėrimus nupirko nepilnamečiai. Turbūt ne. Ir vėl bus giesmelė, kad jų nereikia parduoti, bet jei jau pardavė tai pinigai juk nekvepia. Kas draudė jums iki šiol skatinti nelegalios prekybos išaiškinimą?Labai įdomu iš jūsų lūpų girdėti pamąstymus apie Vysk. M .Valančiaus darbo metodus. Jūs gerai žinote ir to laikmečio ypatumus ir kokią įtaką bei autoritetą tada turėjo Bažnyčia. Dabar daug kas yra kitaip.Labai keista iš jūsų girdėti apie tai, kad žiniasklaidai neįdomios jūsų tiesos. Juk jums ir nereikia, kad jos būtų įdomios, jūs tiesiog perkat žiniasklaidą, kartu su žymiais medikais. Žema suklaidinti garbingus šalies medikus išgaunant iš jų parašus ir vėliau išspausdinant aludarių organizacijos apmokėtus kreipimusis į prezidentą šalies dienraščiuose, taip sukompromituojant tuos medikus kitos medicininės bendruomenės akivaizdoje. Ir jūs dar kalbat apie moralumą?Jūsų pilna visur (Seime, Vyriausybėje, darbo grupėse ir kt.), jūsų teigimu todėl, kad tai liečia jūsų verslą ir jūs turite dalyvauti. Kažin kas būtų jei pasiprašytumėm dalyvauti jūsų įmonių direktorių tarybų susirinkimuose arba tuomet kai svarstomos rinkodaros strategijos, nes jos tiesiogiai palies visuomenę. Turbūt mūsų neprileistumėte net per kilometrą. Tokia labai vienpusė demokratija.Todėl, kad ir kokia būtų kultūringa diskusija, ji yra pasmerkta iš karto, todėl, kad mūsų tikslai yra absoliučiai skirtingi. Ir būtų daug sąžiningiau jei viską vadintumėte tikraisiais vardais.

Pagarbiai

Aurelijus Veryga

Gerb. Aurelijau,

malonu, kad gerbiat bent už mandagumą, nes panašu, kad už kompetencija manęs gerbti jums neleidžia jūsų kompetencijos trūkumas - deklaruojate gana vienpusišką požiūrį. Apie iš alkoholio pramonės uždirbamų ir alkoholizmo pasekmėms likviduoti išleidžiamų pinigų santykius kalbate pro šalį, nes, jeigu alkoholio pramonė būtų uždrausta, tai Valstybei nuostoliai dėl susirgimų, psichozių ir mirčių nuo dabar "laisvai" prieinamo alkoholio pakaitalų būtų daug kartų didesni nei tam išleidžiama dabar. Ir nereikia painioti pajamų iš verslo, gaminančio alkoholį saikingam vartojimui su lėšomis išleidžiamomis nesaikingo vartojimo pasėkmių likvidavimui (mes gaminame tam, kad SUAUGUSIEJI mėgautusi mūsų produktais saikingai). Narkotikai niekada nebuvo legalūs, vadinasi pajamų valstybės už juos niekada negavo, tačiau jų vartojimo pasekmės daugeliui valstybių kainuoja milžiniškus pinigus. Nekalti yra automobilių gamintojai, jeigu vairuotojas pasirenka nesaugų greitį, kaip nekalti ir virvių gamintojai, jeigu kažkas pasikaria. Alkoholis gali būti, turi būti ir yra daugelio gyventojų vartojamas saikingai. Jeigu daugiau savo laiko ir energijos skirtumėt aiškinimuisi kodėl žmonės geria nesaikingai ir kaip tas priežastis panaikinti, tai nekaltintume jūsų demagogija ir manipuliavimu teisėtu visuomenės pasipiktinimu. Dabar gi, mes priversti tai daryti (jieškoti priežasčių ir kaip jas šalinti) ir dar pykstate, jeigu kartais tai padarome geriau už jus. Taip, mūsų brandai iki konkrečių socialinės atsakomybės programų bei Garbės Kodekso priėmimo prireikė beveik dešimtmečio. Tačiau ne kažin kokius kalnus nuvertėte ir jūs, nes pitnaudžiavimas tikrai ne pernai prasidėjo - jis buvo ir tada kai alkoholio reklamos is viso nebuvo. Gaila, kad dialogas nesimezga. Vienas iš blaivybės lyderių verslą jau nuteisė ir "pasodino" ir mano, kad diskutuoti nėra apie ką. Tikiuosi, kad tie politikai ir visuomenininkai, kuriems svarbu ne laimėti principinę kovą prieš aludarius, bet iš tiesų pažaboti girtavimą, ras noro ir laiko kalbėtis su atsakingais gamintojais. Mes nevengiame, o priešingai siekiame viešos diskusijos. Jūsų pageidavimo dalyvauti įmonių valdybų posėdžiuose net nesvarstysim, o į aludarių asociacijos posėdžius - maloniai prašome. Ko gero aludarių asociacijos posėdžiuose apie tai, kaip reikėtų pažaboti piktnaudžiavimą alkoholiu, kalbama daugiau nei kai kuriuose blaivybės organizacijų posėdžiuose.

Sėkmes Saulius Galadauskas+3705 205 9803mob:+3706 111 6046E-mail:saulius.galadauskas@bbh.lt

Ponas Sauliau,

Nehiperbolizuokite ir nedarykite iš mūsų monstrų. Jūsų legalumas tai dar ne pretekstas jūsų nežabojamam veikimui. O dėl narkotikų, tai buvo laikas kai JAV ir Extazy buvo legalus. Laikai keičiasi. Mes nesiekiame, kad alkoholio pramonė būtų uždrausta ar, kad būtų įvestas sausasis įstatymas. Tai jūs tas mintis vis priskiriate mums ir taip kuriate įspūdį, kad dirbantys dėl blaivesnės Lietuvos yra fanatiški monstrai. Jūsų valia. O į mano klausimus kaip matau ir negalite atsakyti, nei posėdžio metu, nei internete. O gal į juos tiesiog nėra kaip atsakyti?Automobiliai ir alus labai nevykęs palyginimas. Automobiliai neveikia žmogaus neuromediatorių apykaitos ir nesukelia priklausomybės. O jei jau norite leistis į diskusijas į asmens sveikatos lygį ir individualias priežastis, lemiančias alkoholio vartojimą, tai tik pradžiai noriu pasakyti, kad žmogus yra sociali būtybė ir be genetinių priežasčių ar asmeninių nuostatų, jį veikia ir socialinė aplinka, kurią jūs pinigų pagalba tiesiog uzurpavote savo reikmėms. Iš pradžių daugume geria saikingai, o dabar jau turime situaciją, kai 43 proc. darbingiausio amžiaus Lietuvos vyrų alkoholį vartoja žalingai ir tą rodo reprezentatyvus VPSC tyrimas, kurio duomenų darbo grupė gali paprašyti iš SAM. Man jau bloga nuo tų kalbų apie sovietmetį, kuomet nebuvo reklamų. Tai noriu paklausti jūsų, jei jau jūsų teigimu vaikai žalingo elgesio išmoksta tik iš savo tėvų, tai ar jūs teigiate, kad sovietmečiu žmonės šeimose negėrė, kad girti vaikai būdavo labai reta išimtis?

Bijau, kad jūs neatlaikytumėte nė vienos rimtos diskusijos su psichologais (nenupirktais) ir priklausomybių specialistais. Jūsų argumentai limpa tik biurokratams ir jokio supratimo apie priklausomybes neturintiems politikams. Jūs be reikalo susireikšminate teigdami, kad mes kovojame tik prieš aludarius, o iš tikrųjų mums visai nesvarbu ar žmogus prisigeria nuo alaus ar nuo degtinės. Abi blogybės vienodai blogos.

Pagarbiai

Aurelijus Veryga

Kai verslo interesui ginti pritrūksta savų idėjų

2008-03-04T22:03:00.000-08:00

„Reklamos apribojimai nieko neišspręs, ji neskatina vartojimo, sužlugs sportas ir kultūra“ ir t.t. Tokie ir panašūs argumentai iki šiol skamba spausdintoje ir elektroninėje spaudoje, juos galima nuolat girdėti televizijoje vykstančiose diskusijose. Kaip burtažodis nuolat kartojama frazė, kad „reikia kompleksinių priemonių ir ne nuo to pradedama“. Bet matyt visuomenei jau atsibodo akių dūmimas ir mažai liko tokių, kuriuos dar būtų galima įtikinti, tuo kad reklama neveikia.
Vadinasi atėjo laikas naujiems argumentams. Tarp originaliausių būtų galima paminėti pagąsdinimus, kad komercinės televizijos išsikels į Estiją, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis ir kita. Tačiau pačiu pavojingiausiu gamintojų ir reklamos transliuotojų triuku galima būtų pavadinti jų vadinamąsias „socialinės atsakomybės“ akcijas. Vieną tokių galima stebėti iki šiol, kuomet vienoje iš komercinių televizijų demonstruojamas akivaizdžiai skubotai susuktas „socialinės reklamos“ klipas, kuriame teigiama, kad didžiausia blogybė yra alkoholio pardavimas nepilnamečiams. Labai sumanu - verslas, kuris tik gamina ir reklamuoja neturi sukti sau galvos dėl sekančios – realizacija užsiimančio verslo grandies (bent jau taip atrodo stebint šiuos klipus). Šio klipo pradžioje buvo bandoma įpinti ir šantažo elementą Seimo nariams, kuomet buvo aiškinama, kaip „gerai ir teisingai“ bus panaudotas kiekvienas už alkoholio reklamą gautas litas. Atidžiau stebėjusieji turėjo pastebėti, kad 10 proc. būtų skirta socialinei reklamai, o visa kita būtų kaip ir anksčiau skirta komercinių televizijų komercinių poreikių tenkinimui. Labai protingas žingsnis, juk jau geriau atiduoti tuos niekingus 10 proc. socialinei reklamai, kurią beje pats ir galėsi kurti, bet išsaugoti 90 proc. pajamų, gaunamų iš tiesioginės reklamos, o gamintojams užsitikrinti tolimesnę rinkos plėtrą.
Keli žodžiai apie verslo socialinę atsakomybę. Vienas iš Laisvosios rinkos fundamentalistų M.Friedmanas teigė, kad verslui bet kokia visuomenei naudinga ar socialiai atsakinga veikla yra amorali ar net pareigos dirbti akcininkams išdavystė. O vienintelė socialinė verslo atsakomybė yra uždirbti kaip įmanoma daugiau pelno savo savininkams. Tokia nuostata pateikiama, kaip moralinis imperatyvas. Friedmano teigimu verslo deklaruojama socialinė atsakomybė toleruotina tik tuo atveju – kai ji yra apsimestinė, t.y. kai verslo subjektas tik apsimeta, kad siekia socialinės atsakomybės, o iš tikrųjų siekia pelno.
Verslas iš tikrųjų taip ir elgiasi. Kaip pavyzdį galima pacituoti vienosiš tabako pramonės magnatų Philip Morris International mintis, kam iš tikrųjų skiriamos socialinę atsakomybę turinčios demonstruoti priemonės: „Atsižvelgdami į mums priešišką įstatyminį klimatą regione, mes turime galimybę pagerinti tabako pramonės įvaizdį visuomenėje vykdydami jaunimo rūkymą smerkiančias programas..1993“. Ši citata iš tabako gamybos bendrovės dokumento labai aiškiai rodo tikrąjį socialinių akcijų ir programų tikslą.
Lietuvoje elgiamasi dar įžūliau. Pradėjus transliuoti klipą, smerkiantį alkoholio prekybą nepilnamečiams, bandoma nuneigti reklamos reikšmę. Didžiausia bėda ta, kad geros idėjos panaudojimas savanaudiškų tikslų gynimui, kompromituoja pačią idėją. Prekyba alkoholiu nepilnamečiams yra neabejotina problema, kurią būtina neatidėliotinai spręsti, tačiau jos panaudojimas tam, kad susigražinti reklamą tikrai nepateisinamas.
Lieka tik konstatuoti faktą, kad alkoholio gamintojai ir reklamos transliuotojai jau pritrūko idėjų ir pradėjo savo tikslų siekimui naudoti nusavintas ir į „socialinės atsakomybės rūbą“ įvilktas idėjas.

Kas krepšinį pavertė prostitute

2007-12-26T10:42:00.000-08:00

Lietuvoje prasidėjo eilinė masinė melo ir šantažo kampanija, kuri tik patvirtina visus įtarimus, kad melu ir pinigais galima valdyti viską. Per pačias Kalėdas per televiziją pradėta tautos šiurpinimo kampanija tikrai primena sovietmetį. Kaip gudru sukonstruoti taip Lietuvių sąmonei artimą raudonais kryžiais ir gedulo juostomis apjuostą video klipą, kuriame teigiama, kad Seimas uždraudė krepšinio transliacijas, nes ten reklamuojamas alus ir parodomi sporto žlugdytojai – Seimo nariai: A.Matulas ir B.Vėsaitė.

Kadangi jau peržengtos viso ribos manau, kad reikia detaliau paaiškinti kas vyko paskutinėmis advento dienomis Lietuvoje ir tautos išrinktųjų buveinėje Seime.

Veikiama buvo labai apgalvotai, pasirenkant seniai patikrintus ir alkoholio pramonei palankius Seimo narius. Tai, kad alkoholio pramonė įtakoja aukščiausius valdžios atstovus matoma jau seniai. Jiems palankus net pats premjeras. Juk partijai būtinai reikalingi pinigai būsimajai rinkiminei kampanijai. Jis pats pirmasis pareiškė, kad reklama nedaro įtakos vartojimui.

Bet premjeras negali imtis tokių „nereikšmingų“ reikalų kaip alkoholio reklama, todėl pataisas, numatančias lengvų alkoholinių gėrimų reklamos panaikinimą parengia ir kartu su keliais kitais Seimo nariais užregistruoja E.Masiulis ir tik vėliau paaiškėja, kad aiškinamais raštas parengtas LNK TV kompiuteryje, o jo rengėjas LNK konsultuojantis teisininkas Ąžuolas Čekanavičius. Pagaliau pradeda matytis tikrasis interesas, t.y. suinteresuotieji reklamos buvimu.

Toliau veiksmas vystosi pagreitintu ritmu, pataisas, numatančias silpnų alkoholinių gėrimų reklamos panaikinimą bandoma „prastumti“ iki Kalėdų, kad apribojimai, turintys įsigalioti nuo 2008 sausio 1-osios neįsigaliotų (bus draudžiama visų alkoholinių gėrimų reklama radidijuje ir televizijoje nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro). Nepaisant to, kad klausimo dar neapsvarstė papildomais paskirti Sveikatos ir Švietimo komitetai, pataisas imasi svarstyti Ekonomikos komitetas. Bet nesusirinkus pakankamam skaičiui komiteto narių klausimas neapsvarstomas, o komiteto pirmininkė B.Vesaitė pasiūlo gamintojams alternatyvą ir užregistruoja įstatymo pataisą, kuri būtų leidusi silpnų gėrimų reklamą sporto aikštelėse ir ant sportininkų marškinėlių. Tačiau kaip sakoma „įleisk kiaulę į bažnyčią tai ji užsilips ant altoriaus“. Gamintojams to neužteko, juk tiesą sakant reikia ne sporto, o pinigų, gaunamų iš varžybų transliacijų, alkoholinių gėrimų reklamos ir dėl to augančių pajamų iš alkoholinių gėrimų prekybos. Matyt ne be alkoholio gamintojų pagalbos Seimo narys J.Veselka per naktį sugeba surinkti Ekonomikos komiteto narių parašus ir klausimą užregistruoja vėl, ir dabar jau grubiai pažeidžiant Seimo statutą (apie įstatymo projekto svarstymą turi būti iš anksto prieš 2 dienas paskelbta Seimo tinklapyje) ir imamasi svarstyti klausimą. Viskas buvo organizuojama greitai ir slapta, kad negalėtų dalyvauti nevyriausybinės organizacijos ir negalėtų išsakyti savo nuomonės. Posėdyje nebuvo atsižvelgta į Seimo teisės departamento pastabas, kad tokios įstatymo pataisos, kurios gražintų reklamą, prieštarautų Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymui. Nebuvo atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos specialistų pastabas, bei į tik laimingo atsitiktinumo dėka posėdyje atsidūrusių nevyriausybinių organizacijų atstovo pastabas. Ekonomikos komitetas balsavo ir pritarė E.Masiulio pataisoms (kurioms aiškinamasis raštas parengtas LNK TV kompiuteryje), nors komiteto pirmininkė ir aiškino, kad toks svarstymas pažeidžia Seimo statutą. Tačiau vėliau klausimo nepavyksta užregistruoti ir svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. Tai ir paskatino alkoholio gamintojus pradėti švaistytis dešimtimis jei šimtais tūkstančių kainuojančiais visuomenę priešinančiais ir tendencingai sukonstruotais reklaminiais klipais, kuriuose juodinami Seimo nariai ir skelbiama apie Lietuvos „sporto žlugdymą“. Gaila, kad tame pačiame video klipe nerado sau vietos žinutė apie tautos ir pirmiausia vaikų girdymą.

O dabar keletas esminių faktų, kuriuos turėtų žinoti apie sportą ir alkoholį diskutuojanti visuomenė:

- Kalbama apie lengvųjų alkoholinių gėrimų reklamą (alus, sidras ir kt.) kurių vartojimas yra ypatingai išaugęs, o sidro pardavimai per pastaruosius metus išaugo net apie 250 proc. Būtent alų, sidrą ir alkoholinius kokteilius Statistikos departamento duomenimis ir vartoja vaikai, kurių apsinuodijimų (oficialiai registruotų) skaičius per pastaruosius 5 metus išaugo apie 15 kartų.

- Seimas neuždraudė krepšinio varžybų transliacijų, o tik apribojo tų transliacijų laiką toms transliacijoms, kurių metu reklamuojamas alkoholis (B.Vėsaitė siūlė išimtis, bet su jomis nesutiko gamintojai ir transliuotojai), tai rodo, kad krepšinio ir sporto varžybos tėra priedanga ir manipuliacijos įrankis siekiant visiško reklamos sugražinimo. O už tokių išimčių neatsiradimą atsakingi patys gamintojai ir transliuotojų atstovai.

- Lietuvoje (skirtingai nei Prancūzijoje) alkoholio gamintojams nėra uždrausta remti sportą ir kultūrą, todėl gamintojai ir toliau gali (jei tikrai nori) remti sportą, tik to neafišuoti ant marškinėlių ir aikštelės grindų. Bet niekas neskaičiavo, kad varžybų metu tokie ženklai ant marškinėlių leidžia laimėti milijonus kainuojančią reklamą beveik veltui (Eurolygos metu 30 sekundžių trukmės reklaminio intarpo kaina yra apie 22-24 tūkst. litų. Jei reikėtų mokėti už visas 2 val. transliacijos kaip už reklamą, ji kainuotų 24.000x2x60x2=5.760.000 Lt – penkis milijonus septynis šimtus šešiasdešimt tūkstančių litų). Alaus gamintojai tik maždaug dvigubai didesnę sumą teigia skiriantys sporto rėmimui. Realiai ją susigražina maždaug per dvejas rungtynes, per kurias nepertraukiamai reklamuojami jų gaminami alkoholiniai gėrimai.

- Ne be tų pačių aludarių pagalbos Seimas nepritarė alaus akcizų didinimui 20 proc. ir padidino akcizą alui tik 10 proc. Todėl alus pabrangs ne 4 ct., o tik 2 ct. Tas skirtumas sudaro dešimtis tūkstančių litų, kuriuos surinkus į biudžetą būtų buvę galima skirti to paties sporto ir jo transliacijų finansavimui. Tam kelią užkirto patys, neva sportu besirūpinantys aludariai.

- Neįmanoma įvardinti visų alternatyviųjų „tautos didvyrių“. Jų, kitaip nei B.Vėsaitės ir A.Matulo, vaizdų netransliuos ir nejuodins komercinės televizijos, kurioms už tokį „tautos informavimą“ sumokėti dideli pinigai, bet bent jau tuos, kurie „šlifavo“ Seimo koridorius ir dalyvavo paskutiniajame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje galima ir reikia įvardinti: Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys, BBH Baltic korporatyvinių reikalų direktorius Saulius Galadauskas, buvęs LNK generalinis direktorius Paulius Egidijus Kovas, MG Baltic valdybos narys Romanas Raulynaitis.

- Vyksta žūtbūtinė ir gerai finansuojama alkoholio gamintojų kova už reklamos išsaugojimą, o ne kova už sportą, kuris niekam nerūpėtų, jei juo pasinaudojant nebūtų galima pasipelnyti. Todėl pagrįstai galima sakyti, kad patys „sportą gelbstintys“ ir visuomenės nepasitenkinimą kurstantys alkoholio gamintojai pavertė sportą ir ypač lietuvių dievinamą krepšinį prostitute, kurią perka ir parduoda pagal savo poreikius, o prireikus (kaip ir šių dienų atveju) pasinaudoja kaip gyvuoju skydu, patys likdami „nematomais sporto gelbėtojais“.

- Tai, kad dabar melo ir visuomenės priešinimo kampanijai metamos tokios lėšos tik dar kartą patvirtina, kad alkoholio gamintoms bet kokiomis pastangomis būtina išsaugoti alkoholinių gėrimų reklamą ir tam tinkamos bet kokios priemonės.

Atsibuskime ir neleiskime nacionaliniu pasididžiavimu tapusio sporto paversti alkoholio bendrovių finansinių interesų tenkinimo įrankiu ir priemone, kuria galima juodinti blaivybės idėjas ir toliau skatinti vaikų girtuokliavimą.

Alkoholio politikos grimasos Lietuvoje

2007-11-20T13:32:00.000-08:00

Alkoholio kontrolė tampa vienu aktualiausiu klausimu nūdienos Lietuvos gyvenime. Apie ją vis dažniau girdime iš politikų lūpų, apie kontrolės priemones vis aktyviau diskutuojama žiniasklaidoje. Norėtųsi pažvelgti giliau, kas gi iš tikrųjų vyksta šioje srityje.

Vienas svarbus žingsnis šioje srityje jau žengtas. Šiuo žingsniu drąsiai galime vadinti būtent pačias visuomenėje prasidėjusias diskusijas apie alkoholio kontrolę ir alkoholio vartojimo keliamus pavojus. Nesuvokdami diskusijos svarbos apsiskaičiavo ir alkoholio gamintojai, kurie masiškai užpirkinėjo užsakomuosius tendencingus straipsnius didžiausiuose šalies dienraščiuose. Kad ir labai tendencingi, šie straipsniai sukėlė diskusijų bangą, o jai kilus, neišvengiamai atsiranda dvi nuomonės. Visuomenė tikriausiai pastebėjo, kad vienas iš būdų sustabdyti kokį nors politinį skandalą ar nuneigti paaiškėjusią nemalonią tiesą, tai tiesiog ignoruoti informaciją ir nereaguoti niekaip. Anksčiau ar vėliau problema pasimiršta. Su alkoholiu taip neatsitiko, ir visuomenėje vykstančias diskusijas nebejotinai galima vadinti svarbu visuomenės brendimo indikatoriumi.

Be abejo diskusijos neatsiranda iš nieko. Jos nuolat stimuliuojamos politikų, alkoholio gamintojų, visuomeninių organizacijų, medikų ir kitų visuomenės veikėjų pasiūlymais, kaip geriau kontroliuoti alkoholio prekybą ir mažinti jo vartojimo sukeltas pasekmes.

Dar nesigilinant į tai, kurie pasiūlymai galėtų būti vadinami tinkamais ir galinčiais duoti realių rezultatų, būtina pabrėžti, kad visi politikai (Seimo nariai, premjeras, prezidentas) ir net alkoholio gamintojai vienu balsu tvirtina, kad problemos sprendimui būtinos kompleksinės priemonės. Tačiau labai įdomu, kad atskirai nagrinėjant bet kurią pasiūlytą alkoholio kontrolės priemonę, atsiranda politikas ar kita suinteresuota jėga, kur ją sukritikuoja. Turbūt visi puikiai suvokia, kad iš karto priimti ir įgyvendinti visą kompleksą priemonių nerealu. Kiekviena priemonė sukelia begalę diskusijų, tačiau priimtos atskiros priemonės ir sukuria visumą. Todėl galima pagrįstai teigti, kad yra trukdoma bet kokiai realiai alkoholio kontrolei. Tuo suinteresuotas gali būti tik verslas, kuris užsiima alkoholio gamyba bei prekyba. Ir reikia pripažinti, kad jiems neblogai sekasi trukdyti kontrolės procesui.

Dažniausiai pasitaikantis argumentas alkoholio kontrolės priešininkų lūpose – „draudimais nieko neišspręsi“. Vertėtų pasigilinti ar tikrai kalbama apie draudimus. Dauguma specialistų siūlomų priemonių yra ne draudimai, o rinkos reguliavimo priemonės. Didžiausiu draudimu galima būtų pavadinti siūlymą uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Kitos siūlomos priemonės yra: didinti akcizą alkoholiniams gėrimams, apriboti prieinamumą (ribojant prekybos vietą ir laiką), griežtinti atsakomybę pardavėjams už prekybą nepilnamečiams už prekybą nepilnamečiams (atimant licenziją prekiauti alkoholiu keletui metų už pirmą pažeidimą), didinti amžiaus cenzą iki 21 metų, didinti girtų vairuotojų atsakomybę ir t.t. Rinkos reguliavimo piešininkai kaltina tokių pasiūlymų rengėjus, kad priemonės nukreiptos į pasiūlos, o ne į paklausos mažinimą ir, kad ta neva žlugdo legalų alkoholio verslą. Kadangi alkoholio prekyba ir gamyba suinteresuota pusė sutinka su tuo, kad tai mažins alkoholio pasiūlą, valstybei beliktų pritarti tokioms priemonėms, nes pasiūlos mažinimas, kartu su paklausos mažinimu bei žalos mažinimu, yra esminės psichoaktyvių medžiagų (kurioms beje priklauso ir alkoholis) kontrolės priemonės, kurias pripažįsta visas pasaulis. Jos žinoma turi būti taikomos visos, tada efektas yra didžiausias. Dar vienas indikatorius, rodantis, kad siūlomos rinkos reguliavimo priemonės būtų labai efektyvios mažinant alkoholio vartojimą, yra pati alkoholio gamintojų reakcija. Sutikite, kad verslininkai niekada nešvaistys savo brangaus laiko tuščioms diskusijoms ir nekritikuos priemonių, kurios neturėtų realios įtakos jų verslui. Iš pasaulinės tabako kontrolės praktikos žinoma, kad jei vienai ar kitai siūlomai priemonei pradeda agresyviai priešintis pramonė, galima būti tikram, kad ta priemonė bus efektyvi. Alkoholio gamybos bendrovės yra privačios, turinčios savo savininkus, akcininkus ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie tikisi didėjančio pelno, augančių dividendų ir pan. Jos tikrai nenori, kad atsirastų priemonės, kurios verstų žmones vartoti mažiau alkoholio, nes tai mažintų pelną. O bet koks spekuliavimas nuostata, kad alkoholio gamybos bendrovės nori sumažinti girtaujančiųjų skaičių prieštarauja elementariai verslo logikai.

Verta paminėti ir nuolatines manipuliacijas teiginiais, kad draudimai, yra niekuo nepagrįsti, kad atliekami moksliniai tyrimai yra tendencingi ir nepagrindžia siūlomų griežtų priemonių. Kaip teko išgirsti iš aludarių, mūsų moksliniai tyrinėjimai, rodantys, kad daugėja girtaujančių vaikų, probleminių alkoholio vartotojų ir pan. yra nepilnaverčiai ir vertėtų labiau pasikliauti patikimesniais (JAV ar kitose šalyse atliekamais tyrimais). Tikrai įdomi teorija, tik kyla klausimas, kodėl mūsų šalies mokslininkai, kurie atlieka tyrimus pagal tarptautines metodikas, dažniausiai bendradarbiaudami su tarptautiniais tyrimo centrais, turėtų būti suinteresuoti vaizduoti situaciją blogesne nei ji yra iš tikrųjų? Manau tokių kaltinimų priežastis yra labai paprasta. Alkoholio gamintojams niekada netiks mokslas ir tyrimai, kurie įrodo jiems nepalankių priemonių veiksmingumą ir tą pagrindžia epidemiologinėmis studijomis. Geras mokslas, pagal alkoholio gamintojus, yra tas mokslas, kuris už pinigus gali įrodyti bet ką. Jau seniai įrodyta, kad tabako pramonė, siekdama paneigti rūkymo keliamą žalą papirkinėjo ir iki šiol papirkinėja mokslininkus. Neabejotina, kad tą patį siekdami naudos daro ir alkoholio gamintojai, nuolat ieškodami „naudos“, kurią turėtų duoti alkoholio vartojimas. Galima neabejoti, kad šiuo atveju būtent pramonė yra suinteresuota tendencingais ir jų pačių lėšomis apmokamais tyrimais. Ne veltui Lietuvos alkoholio gamintojai, pasirodžius ekspertų siūlomoms alkoholio kontrolės priemonėms suskato siūlyti atlikti alkoholio kontrolės auditą Lietuvoje bei atlikus tyrimus įvertinti tikrąsias piktnaudžiavimo alkoholiu priežastis. Lyg jos iki šiol būtų neaiškios. O norint sužinoti kaip tą vartojimą dar labiau padidinti, užtektų pasiklausti rinkodaros specialistų. Tokių alkoholio gamintojų siūlymų negalima vertinti kitaip, kaip tik laiko vilkinimo, kuris leistų išvengti žymaus pelno praradimo ir leistų rasti „tinkamus“ ekspertus, tokius kaip Laisvosios rinkos institutas, kuris yra nuolat penimas alkoholio gamintojų, bei Ūkio ministerijos specialistai, kurie alkoholio gamybą ir vartojimą mato tik kaip perspektyvią ūkio šaką, kurią reikia visomis išgalėmis skatinti. Galbūt šioje situacijoje derėtų priminti, kad alkoholio kontrolės įvertinimą jau atliko Nacionalinė sveikatos taryba, Seimo kontrolierius. Tik bėda ta, kad jų išvados nepalankios alkoholio gamintojams, todėl ir siūloma atlikti vertinimą, kuris tiktų alkoholio gamybos bendrovėms.

Nacionalinės sveikatos tarybos ir Seimo kontrolieriaus atliktuose vertinimuos pažymima, kad valstybė nevykdė savo įsipareigojimų, kuriuos buvo numačiusi Valstybės alkoholio kontrolės programoje bei nusižengė pagrindiniams alkoholio kontrolės politikos principams, įvardintiems Alkoholio kontrolės įstatyme. Per kiek daugiau nei 10 metų alkoholio kontrolės įstatymas buvo taisytas daugiau nei 24 kartus, kas kart vis palengvinant verslo sąlygas gamintojams ir prekiautojams. Alkoholio gamintojai ir dabar teikia pasiūlymus dėl alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, teigdami, kad jie žino geriau kaip tai turėtų būti daroma. Savo žinojimą jie puikia pademonstravo per pastarąjį dešimtmetį, kuomet niekieno netrukdomi ir pasitelkdami įvairias priemones įtakoti politikus, taip sugadino alkoholio kontrolę, kad Lietuva jau seniai atsidūrė pirmose vietose Europoje dėl alkoholio sukeliamų pasekmių. Eiliniam gyventojui sunku pastebėti alkoholio gamintojų dviveidiškumą, kurio bendrovės stengiasi neparodyti. Dar daugiau, nuolat remiama kultūra ir sportas turi palaikyti itin teigiamą alkoholio gamybos bendrovių įvaizdį visuomenėje. Visuomenei netenka matyti įžūlių alkoholio gamybos bendrovių atstovų ir advokatų, kurie atvirai šaiposi tiek iš sveikatos specialistų, tiek iš vykdomosios valdžios atstovų, leisdami suprasti, kad jie puikiai gali įtakoti pačius aukščiausius valstybės vadovus. Alkoholio gamintojų bijo ir jų nuomonės paiso dauguma politikų, kuriems matyt vis dar reikia atidirbi už rinkimų kampanijoms gautas lėšas. Be to alkoholio gamintojams nuolat perkant straipsnius žiniasklaidoje ir metant didžiulius pinigus reklamai, kuri taip pat neša pelną žinisklaidai, joks politikas negali būti tikras kad pateikęs alkoholio gamintojams nenaudingus pasiūlymus, sekančią dieną žiniasklaidoje nebus sumaišytas su žemėmis. Tokia tat mūsų demokratinė visuomenė.

Alkoholio gamintojų taktika labai aiški: jei nėra tikrų argumentų nuneigti vieną ar kitą alkoholio kontrolės priemonę, tuomet tą priemonę bandoma diskredituoti klaidinant visuomenę. Kaip pavyzdį galima patekti alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą, kurį tik patys alkoholio gamintojai išmoningai susiejo su žūstančiais keliuose ir pareiškė, kad reklamos apribojimai nepadės sumažinti girtų vairuotojų padaromų autoįvykių skaičiaus. Tačiau niekas ir nesakė, kad reklamos draudimas skirtas avaringumui mažinti. Reklamos draudimas ar apribojimas apsaugo nuo žalingos informacijos vaikus, kurie dar nesugeba atsirinkti, kas yra gera,o kas bloga. Realius reklamos draudimo rezultatus bus galima pamatyti tuomet, kai užaugs nauja karta, kuri jau nematys reklamos. Taigi klaidinti visuomenę naudinga, nes tada galima kvailiais išvadinti ir tuos, kurie tokias priemones siūlo. Kitu pavyzdžiu galėtų būti degalinių savininkų teiginiai, kad draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse sukels nepatogumų klientams, kurie negalės patogiai nusipirkti alkoholio kada panorėję. O argi ne to siekia pasiūlos mažinimo principas? Maža to, visuomenei klaidinti nuolat pateikinėjamas JAV prohibicijos pavyzdys, kuris neva turi parodyti, kad draudimai yra neefektyvūs. Tai taip pat akivaizdus visuomenės klaidinimas, nes JAV atveju kalbama apie visišką alkoholio draudimą, kas šiandien nerealu ir nereikalinga. Niekas ir nesiūlo visiškai uždrausti alkoholio, be to šiuolaikinės demokratijos ir teisinės sistemos sąlygomis tai net teoriškai neįmanoma. Taigi prohibicijos kaišiojimas tėra visuomenės erzinimas, kaip ir prieš keletą metų prekybos tinklų vykdyta akcija, kurios metu net iš pensininkų perkant alkoholį buvo reikalauta pilnametystę patvirtinančio dokumento.

Alkoholio kontrolės specialistai neretai kritikuojami dėl to, kad siūlomų priemonių efektyvumas yra pagrįstas prielaidomis, kurių negalima patikrinti ir įrodyti. Anaiptol, visos visuomenės specialistų siūlomos priemonės yra pagrįstos mokslu ir pasiteisinusios šalyse, kuriose buvo taikytos. To tarpu patys gamintojai nevengia manipuliacijų, teigdami, kad legalios alkoholio rinkos kontrolė pažadins nelegalią rinką ir tą pagrindžia savo asmeniniais pasakojimais apie kelionę į Lietuvos kaimą ar pan. Vargu ar tokius svarstymus galima vadinti iš vis kuo nors pagrįstais. Teisingumo dėlei galima pasamprotauti ir apie nelegalią prekybą, kuri buvo suklestėjusi Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet šalį kankino ekonominė krizė, žmonės neturėjo pinigų ir darbo, klestėjo nusikalstamos grupuotės, kurios ir aprūpindavo šalį nelegaliu alkoholiu. Tačiau šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi, didžioji dalis nelegalus verslo seniai legalizavosi, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos dėka iš parduotuvių praktiškai išnyko nelegali produkcija, o kaimuose pilstuką perkančių ir masiškai mirštančių alkoholikų nepakeitė niekas, ir nerealu, kad kas nors sugebėtų pakeisti. Tačiau likusioji visuomenės dalis pasikeitė ir dabar apribojus alkoholinių gėrimų prieinamumą naivu būtų manyti, kad norimu laiku ir norimoje vietoje negavę jo nusipirkti gyventojai bėgs ieškoti pilstuko. Bet mokslas čia ir nereikalingas nes bet kokį reiškinį galima iškreipti ir pateikti taip kaip naudinga. Kaip pavyzdį galima pateikti viename Ūkio ministerijos rašte pateikiamą teiginį, kuris neva paneigia draudimų efektyvumą. Ministerijos sekretorės pasirašytame rašte teigiama, kad 1996 m. Alkoholio kontrolės įstatyme uždraudus prekybą alkoholiu nepilnamečiams, nepilnamečių vartojančių alkoholį nesumažėjo, o padaugėjo. Tik įdomu būtų paklausti ministerijos sekretorės argi iki 1996 m. nepilnamečiams buvo galima parduoti alkoholį? Atvirkščiai, stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo paduodami nuo 21 metų. Bet kam šiandien reikalingi faktai? Jei jau gamintojams taip rūpi nelegali prekyba, kodėl alkoholio gamintojai nefinansuoja Policijos departamento, kuris galėtų užsiimti efektyvesne šios veiklos prevencija, o mėto pinigus jokio efekto neduodančiai socialinei reklamai, kuri kaip parodė akcijos „Stop karui keliuose“ neduoda absoliučiai jokio efekto. Tai gal ir rūpestis kontrabanda apsimestinis? Galimu kontrabandos ir nelegalios prekybos augimu besirūpinantiems verslininkams siūlyčiau įsteigti fondą, iš kurio kiekvienam nelegalios prekybos tašką likvidavusiam policininkui būtų išmokėta 20 tūkst. litų premija. Efektas manau būtų stulbinantis, nes vadinamieji taškai tokių pinigų mokėti neišgalėtų. Bet juk daug geriau remti miestų šventes, kurias parėmus gaunamos išimtinės teisės lauko prekybai alkoholiu susižeriant pasakiškus pelnus ir paliekant miestui spręsti šlapimu pradvisusių kiemų problemas.

Kaip visada aiškinama, kad visas problemas turėtų išspręsti švietimas ir šeima. Švietimas šioje situacijoje be abejo svarbus, tik derėtų suvokti, kad jo rezultatų būtų galima tikėtis po 10 – 15 metų, ir tai tik tuo atveju jei pradėtų keistis visa visuomenė, kurioje augtų informaciją ganantys vaikai. O ko šiuo metu galima tikėtis iš visuomenės, kurioje perfrazavus premjerą negeria tik davatkos. Švietimo sistemai deleguota daugybė funkcijų: žalingų įpročių prevencijos, traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos, lytinio švietimo ir t.t. Matyt tikrai atėjo laikas šiuos dalykus nebebarstyti ir nebeintegruoti į visus mokomus dalykus, o sukurti atskirą kursą, kuris būtų privalomas visiems, prasidėtų pirmoje ir baigtųsi dvyliktoje klasėje, turėtų bent vieną savaitinę pamoką, savo mokytojus, parengtus vadovėlius ir kt. Žodžiu viską, kad sveikos gyvensenos ugdymas užimtų tinkamą vietą ugdymo įstaigų programoje, bet tai jau atskira kalba. Tuo tarpu žūstame ir sergame jau dabar ir reikia priemonių, kurios situaciją padėtų gerinti tuoj pat.

Reziumuojant reikia pasakyti, kad pasaulyje jau seniai žinomos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės. Jų efektyvumą tyrimais jau yra patvirtinę mokslininkai. Ir dabar jau tik nuo visuomenės ir politikų priklauso kieno nuomonės bus paklausyta, ar mokslininkų ir sveikatos specialistų, kurie suinteresuoti visuomenės sveikatos gerinimu, ar alkoholio gamintojų, kurie būdami verslininkais siekia pasididinti savo pelnus. Šis pasirinkimas parodys, kas mūsų valstybėje vertinama labiau: žmogaus gyvybė ir sveikata, net jie dėl to kartais tektų patirti trumpalaikį diskomfortą, ar nežabota verslo laisvė, kuri neišskiriant pavojingų žmogui produktų ir jų nekontroliuojant, veda prie didžiulių valstybės nuostolių ir žmogiškų netekčių.

„Davatkos ir rėksmingi šventeivos“ taip pat žmonės

2007-11-16T07:34:00.000-08:00

Būtina sureaguoti į daug diskusijų visuomenėje sukėlusį „Lietuvos ryto“ dienraštyje išspausdintą interviu su psichoterapeutu E.Laurinaičiu - „Lietuvių tauta – tikrai neprasigėrusi“.
Pirmiausia keletas citatų iš straipsnio: „...Pertraukdamas sutartinį politikų ir davatkų chorą pirmasis apie tai išdrįso prabilti psichoterapeutas E.Laurinaitis“, „...Rėksmingoms šventeivoms pataikaujančiais sprendimais politikai tikisi pelnyti bent dalies visuomenės simpatijų“ ir t.t.
Kas gi tos davatkos ir rėksmingi šventeivos, kurie taip neįtinka dienraščio žurnalistui ir gerbiamam psichoterapeutui. Visuomenė turbūt pastebėjo, kad į alkoholio kontrolę įsitraukia vis daugiau nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų. Tai ne tokia jau maža visuomenės dalis. Tarp tokių organizacijų, kurios aktyviai reiškia savo nuostatas dėl alkoholio kontrolės paminėtinos tokios organizacijos kaip Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, Nacionalinė sveikatos taryba, Nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos nukentėjusiųjų autoįvykiuose asociacija, Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje, Lietuvos higienistų sąjunga, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, Lietuvos studentų medikų asociacija, Vysk. M.Valančiaus blaivybės sąjūdis, Lietuvos tėvų forumas ir t.t. Tai šitas organizacijas ir jas atstovaujančius asmenis dienraštis ir Laurinaitis išvadino davatkomis ir rėksmingais šventeivomis. Kai davatkų (arba kitaip sakant tikinčiųjų) baidosi komunistinį aklėjimą turintis premjeras, tai dar galima suprasti, tačiau kai tokiais terminais svaidosi žurnalistai ar net psichoterapeutas, jau darosi mažų mažiausiai keista.
Būdamas visuomenės sveikatos srityje dirbančiu mokslininku galiu atsakingai patvirtinti, kad dauguma publikacijoje išdėstytų E.Laurinaičio minčių yra realybės neatitinkančių ir melagingų faktų kratinys. Dar daugiau, kai kurios mintys beveik pažodžiui sutampa su alkoholio gamintojų ir ypatingai aludarių išsakomomis mintimis apie alkoholinių gėrimų reklamą ir pan. Derėtų priminti, kad, aludariai jau turi praktikos papirkinėdami garsius Lietuvos medikus, kultūros ir sporto veikėjus. Tai kodėl nenusipirkus ir vieno iš garsiausių Lietuvoje psichoterapeutų.
Nebematau prasmės faktais ir tyrimų duomenimis paneiginėti straipsnyje išdėstytų melagingų faktų. Mokslinių tyrimų duomenis gali rasti kiekvienas internetu besinaudojantis Lietuvos gyventojas mokslinių tyrimų domenų bazėse. Ten galima rasti ir tyrimus apie alkoholinių gėrimų reklamos žalą, jaunimo vartojimo paplitimą ir kitus dalykus, kurių E.Laurinaitis teigia neegzistuojant.
Alkoholio pramonė dabar tapo kaip niekada vieninga. Jos pageidavimu Premjeras sukūrė darbo grupę, kurioje surankiota pirmiausia šio verslo grietinėlė. Dar daugiau, šioje grupėje jau buvo pasiūlyta balsuoti už tai, kurie moksliniai tyrimai tinkami, o kurie ne. O pasipelnyti sumanę tyrėjai jau siūlosi už 200 000 litų atlikti „stebuklingus“ tyrimus, kurie nustatytų pagrindinę lietuvių girtavimo priežastį. Maža to aludariai pareiškė, kad reikia mažinti alkoholio daromą žalą, nemažinant alkoholio suvartojimo.
Keista, kad gerbiamas psichoterapeutas taip ir nesuprato, kad tokie pasisakymai ir alkoholio gamintojų pastangos baigia supriešinti gyventojus, nuolat priešina ir klaidina Lietuvos įstatymų leidėjus, kultūros ir sporto veikėjus. Viskas pajungiama vienam tikslui – pinigams. Ir nors alkoholio gamintojai teigia, kad jie nenori, kad žmonės prasigertų, tačiau atskirai paėmus, nė vienas nesutinka atsisakyti savo pelno dalies.
Kaip sakoma „kare visos priemonės tinkamos“, tik klausimas, kiek žmonių realiai suvokia koks karas kariaujamas, ir kad jo aukomis taps augantys vaikai, o Seimo kontrolieriaus tyrime pateikta išvada, kad toks alkoholio vartojimas kelia pavojų genofondui – tampa jau ne teiginiu bet realybe.

Alkoholio gamintojai kurs strategiją, kad žmonės negertų

2007-10-16T04:26:00.000-07:00

Vyriausybė suskubo pasigirti Premjero potvarkiu sudariusi darbo grupę, kuri turėtų išanalizuoti alkoholio vartojimo priežastis ir pateikti kompleksinius pasiūlymus problemai spręsti. Visuomenė ir žiniasklaida jau pradėjo komentuoti ir aptarinėti būsimąjį komisijos darbą ir teksiančius uždavinius.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai gražu, ir vienintelis, daugeliui kylantis klausimas yra: kodėl vyriausybė taip vėlai susigriebė ir tik dabar pradėjo spręsti šias problemas ? Tačiau klausimų turėtų kilti ir daugiau. Dauguma jau spėjo pamiršti, kad alkoholio kontrolės politikos vertinimą jau atliko Seimo kontrolierius ir Nacionalinė sveikatos taryba. Be to, iki vasaros pabaigos dirbo to paties Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios galutiniai pasiūlymai taip ir nepasiekė dienos šviesos, nes, pradėjus apie juos diskutuoti, jie neįtiko alkoholio gamintojams ir platintojams. Taip atsitiko todėl, kad darbo grupė siūlė apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą, nuo 2010 metų visiškai uždrausti alkoholio reklamą ir pan. Jau tada alkoholinių gėrimų gamintojų atstovas, atėjęs į darbo grupės posėdį, nedviprasmiškai pareiškė, kad grupė gali nebesivarginti, nes bus sudaryta nauja, „geresnė grupė“, kuri pasiūlys „geresnius“ sprendimus. Taip ir atsitiko. Aludarių pasiūlymu ir padedant Ūkio ministerijai buvo sušauktas pasitarimas, kuriame dalyvavo ministerijų, Narkotikų kontrolės departamento, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai ir du aludarių atstovai (abu turėjo po atskirą balsą balsuojant). Pasitarimo metu balsuojant dviejų balsų persvara buvo nuspręsta sudaryti naują grupę.
Tikrai patogus scenarijus. Dabar, matant naujosios grupės sudėtį, kyla dar daugiau klausimų. Grupėje labai daug tiesiogiai alkoholio gamyba ir prekyba suinteresuotų ar kitaip su alkoholio verslu susijusių asmenų. Sąrašą galima pradėti aludarių atstovais, kurių vienas dėl didesnio skaičiaus grupėje jau atstovauja Nealkoholinių gėrimų ir gamintojų bei importuotojų asociaciją, MG Baltic (Valdančios „Stumbrą“) atstovas grupėje jau atstovauja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją ir t.t. Akivaizdžiai matosi, kad toks gausus būrys „savų“ surinktas tam, kad, kilus balsavimo poreikiui, tiesiog būtų galima stabdyti verslui nepalankius pasiūlymus. Dar daugiau, Ūkio ministeriją atstovauja net du aukščiausio lygio asmenys: ministras, kuris yra ir grupės vadovas (esant lygiam balsų skaičiui turintis du balsus) ir ministerijos sekretorė. Tai rodo akivaizdų norą kontroliuoti visą procesą. Toks Ūkio ministerijos elgesys, kai vos tik aludariams paprašius inicijuojama darbo grupė, grupei vadovauja priešiškas nuostatas alkoholio kontrolei nuolat demonstruojantis ministras, surinkta visa gvardija alkoholio verslu suinteresuotų verslininkų, leidžia manyti, kad, prisidengiant šios grupės darbu, bus bandoma sustabdyti bet kokias veiksmingas alkoholio kontrolės iniciatyvas.
Alkoholio kontrolė pirmiausia yra visuomenės sveikatos objektas, todėl ministrui, kuris net neslepia atstovaujantis verslo interesą, nederėtų vadovauti tokiai grupei. Tą turėtų daryti šiuo klausimu neutralus Vidaus reikalų ar Teisingumo ministras. Tačiau to tikėtis, matyt, nerealu. Todėl belieka įsipareigoti, būnant grupės nariu, sistemingai teikti informaciją visuomenei apie vykstantį darbą tam, kad, esant reikalui, jau pati visuomenė galėtų laiku įsikišti ir sustabdyti tolesnę alkoholio pramonės organizuojamą „kontrolę“.

G.Kirkilas: aš ne davatka...ir įstatymų nesilaikysiu...

2007-08-22T12:32:00.000-07:00

Naują diskusijų bangą visuomenėje sukėlė artėjanti rugsėjo 1-oji, kuomet bus draudžiama prekiauti alkoholiu. Savo nuomonę žurnalistams šiuo klausimu išsakė ir premjeras, kuris pareiškė, kad „Aš nesu davatka", – į klausimą, kaip elgtųsi, jei rugsėjo 1-ąją lankydamasis mokyklose būtų pavaišintas šampanu, trečiadienį žurnalistams atsakė premjeras Gediminas Kirkilas“ (DELFI).
Tai jau ne pirmas premjero komentaras apie alkoholio kontrolės iniciatyvas. Jis jau „pribloškė“ visuomenę teigdamas, kad alkoholio reklama neįtakoja alkoholio vartojimo. Šį kartą premjero pareiškimas skamba dar keisčiau, nes premjeras teigia, kad nėra davatka, todėl pažeistų įstatymą ir lankydamasis ugdymo įstaigoje gertų alkoholį. Tuo tarpu LR Alkoholio kontrolės įstatymas teigia, kad alkoholį vartoti draudžiama ugdymo įstaigose ir jų teritorijose.
Ką tokiais pareiškimais nori pasakyti premjeras? Ar tik ne tai, kad jam, kitaip nei visiems Lietuvos piliečiams, įstatymai negalioja?
Dar svarbiau nei įstatymų laikymasis, pats premjero deklaruojamas požiūris į alkoholio vartojimą. Premjeras, nuolat teigdamas, kad draudimais problemos neišspręsi, ir reikia šviesti visuomenę, pasiuntė labai aiškią žinutę moksleiviams, kad negeria tik davatkos. Puikus švietėjiškas pranešimas jaunajai kartai. Labai įdomus ir sugretinimas su davatkomis. Matyt premjerui su pamaldumu susiję dalykai atgrasūs dar nuo sovietinių laikų. Nelabai aišku kas blogo būti pamaldžiu ir kuo tai siejasi su alkoholio vartojimu? O gal premjeras prasigėrusioje šalyje tiesiog nori pasirodyti „savas bičas“ ?
Premjeras jau pademonstravo savo išskirtinį požiūrį į įstatymus, kuomet įsigaliojus draudimui rūkyti viešose vietose ir toliau traukė pypkę restoranuose. O gal tai tiesiog nesugebėjimas atsisakyt nomenklatūrinio mąstymo ir suvokti, kad norint sulaukti pagarbos įstatymams iš visuomenės, tą pagarbą pirmiausia derėtų demonstruoti aukščiausiems valstybės pareigūnams.
Grįžtant prie pačios draudimo prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją idėjos, reikia pasakyti, kad jau pati besipiktinančiųjų reakcija rodo, kiek daug problemų dėl alkoholio vartojimo turime Lietuvoje. Jie jau negalime iškęsti be alkoholio nė vienos dienos, tai ką jau kalbėti apie saikingą alkoholio vartojimą visus metus. Visa laimė, kad Lietuvos gyventojai jau mąsto daug blaiviau nei mūsų valstybės premjeras ir nemato draudimuose ir ribojimuose didelės problemos. Net ir nesaikingai alkoholį vartojantys gyventojai suprato, kad ir toliau nuolaidžiaujant alkoholio gamintojams ir platintojams, nepavyks apsaugoti vaikų nuo alkoholio keliamo pavojaus.
Kad jau nueita labai toli, demonstruoja ir Lietuvos mokinių parlamento pirmininko pasisakymai viename iš dienraščių, kad mokiniai ne geria alkoholį, o tik ragauja. „Puikus“ požiūris. Turbūt ta pačia filosofija vadovaujantis galima ragauti ir kokainą ar heroiną. Dar įdomiau atrodo teiginys, kad Lietuvos mokinių parlamentas rengia pareiškimą dėl įsigaliojusių įstatymo pataisų.
Stebint visuomenės komentarus dėl alkoholio kontrolės iniciatyvų, susidaro įspūdis, kad visuomenė jau pribrendo pokyčiams ir pritartų daugeliui alkoholio prekybą sugriežtinančių priemonių, tik kaip tokias priemones „prastumti“ per nuolat alkoholio gamintojų ir pardavėjų „apdirbinėjamą“ premjerą ir nuolat jiems už rinkimams skirtus pinigus atidirbinėjančius Seimo narius? Rudenį, Seimui susirinkus po atostogų prasidės tikras nervų karas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų pataisų. Tuo neleidžia abejoti verslo atstovų teiginiai, kad alkoholio kontrole ir toliau užsiiminės jie patys. Melas ir faktų iškraipymas taps viena iš pagrindinių kovos priemonių. Belieka tik tikėtis, kad visuomenė ir įstatymų leidėjai sugebės atskirti kur yra visuomenės noras ir interesas gyventi sveikesnį gyvenimą, o kur nepasotinamas verslininkų noras pasipildyti savo kišenes iš prekybos alkoholiu.