TRANSMUTACIJA

DU „STEBUKLINGI KRITERIJAI“

2008-04-28T15:30:00.000+03:00

„Visas vystymasis A.A. Draugijoje gali būti apibudintas viso labo dviem žodžiais: nuolankumas ir atsakingumas. Visas mūsų dvasinis vystymasis gali būti tiksliai išmatuotas pagal prisirišimo prie šių kriterijų laipsnį.“

AS BILL SEES IT, psl. 271

Pažinimas ir pagarba kitų žmonių pažiūroms, manieroms bei prioritetams, taip pat susitaikymas su tuom, kad galiu būti neteisus, rodo man nuolankumo kelią. A.A. principų praktikavimas visoje mano veikloje rodo, kad turiu būti atsakingas. Pagarba šiems nurodymams suteikia tikėjimą Ketvirtąja Tradicija, o ir kitomis Draugijos Tradicijomis. A.A. išvystė gyvenimo, pilno teisingų motyvacijų, labai priimtinų principų ir etikos vertybių filosofiją, išplėtė gyvenimo, kurį galima sukurti atsisakius alkoholikui šiuos nurodymus, turiu tik melstis ir rūpintis savo draugu, lyg jis būtų mano brolis.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI, Tai vienų A.A. narių apmąstymų knyga kitiems A.A. nariams

ĮTIKINĖJANT „MISTERĮ SLAPUKĄ“

2008-02-08T09:50:00.000+02:00

„Net ir tada, kai mes prasibrausime, ramybė ir džiaugsmas mus vis dar apeis. Tai yra patyrę daugelis A. A. senbuvių. Tai velnioniška vieta pačia tikriausia to žodžio prasme. Kaip gali mūsų pasąmonė, kuria vis dar srūva daugelis mūsų baimių, prievartų ir neadekvačių siekimų, būti priderinta prie to, kuo mes tikrai tikime, ką žinome ir ko norime! Kaip įtikinti mūsų surambėjusį, įniršusį ir pasislėpusį „misterį Slapuką“? Tai tampa pagrindiniu mūsų uždaviniu.“

THE BEST OF BILL, psl. 42-43

Reguliarus susirinkimų lankymas, patarnavimas ir pagalba kitiems – daugelio išbandymas ir pripažintas sėkmingu būdas. Kai tik nukrypstu nuo šių pagrindinių principų, atsinaujina mano senieji įpročiai, ir grįžta senasis mano „aš“ su visomis savo baimėmis ir visais trūkumais. Kiekvieno A. A. nario pagrindinis tikslas yra nuolatinė blaivybė, pasiekta per Vieną Dieną tam kartui.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI
Tai vienų A. A. narių apmąstymų knyga kitiems A. A. nariams

SVARBIAUSIA – MŪSŲ VISŲ GEROVĖ

2008-01-31T09:57:00.000+02:00

Vilniaus A. A. grupei ŠVIESA 9m.

2008m. Vasario 9 d. Vilniaus A. A. grupė ŠVIESA kviečia į 9 m. gimtadienio paminėjimą.
Pradžia 12 val.
Al-Anono susirinkimas 14.30 val.

Adresas: Levo Karsavino mokykla, Justiniškių g. 43.
Informacija: 8-654 35646, 8-654 01812, dainava@info.lt

„Anoniminių alkoholikų vienybė – didžiausias mūsų Bendrijos turtas... Jei nebūsime vieningi, A. A. išnyks.“

DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, psl. 127

Mūsų Tradicijos yra pagrindiniai dalykai savo vertės kėlimo procese, taip svarbiame siekiant blaivybės ir ją išlaikant. Pirmoji Tradicija man primena, kad negalima pernelyg anksti pradėti džiaugtis savo pasveikimu. Bendros mūsų gerovės iškėlimas į pirmąją vietą primena, kad nemėginčiau tapti gydančiuoju šioje programoje; aš vis dar esu vienas iš ligonių. Besitraukiantys iš mūsų atminties vyresnieji pastatė šią palatą. Jei ne ji, abejoju, ar būčiau dar gyvas. Be grupės pagalbos pasveiktų nedaugelis alkoholikų.
Aktyvus vaidmuo slopinant troškulį leidžia man išsivaduoti nuo poreikio dominuoti ir būti pripažintam. Abu šie dalykai suvaidino svarbų vaidmenį tampant man aktyviu alkoholiku. Atsisakydamas savo norų grupės labui, prisidedu prie A. A. vieningumo, kas yra svarbiausia visų pasveikimui. Tai man padeda atminti, kad visuma yra stipresnė nei visų jos dalelių suma.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

LAISVĖ NUO ... LAISVĖ Į ...

2008-01-30T09:17:00.000+02:00

„Mes pažinsime naują laisvę...“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 72

Man laisvė yra nuo kažko ir laisvė į kažką. Pirmoji laisvė, kuria aš naudojuosi, yra laisvė nuo vergavimo alkoholiui. Koks pasitenkinimas! Tada pradedu patirti laisvę nuo baimės – žmonių, ekonominio pažeidžiamumo, suėmimo, nesėkmės, atstūmimo baimės. Tada pradedu džiaugtis laisve į – laisvę šiandien pasirinkti blaivybę, laisvę būti savimi, laisvę reikšti savo nuomonę, patirti dvasios ramybę, mylėti ir būti mylimu, ir laisvę augti dvasiškai. Bet kaip man pasiekti šių laisvių? Didžioji knyga aiškiai sako, kad, dar nepasiekęs pusiaukelės taikymosi kelyje, jau turiu pradėti pažinti „naują“ laisvę; ne senąją norų tenkinimo laisvę, nesiskaitant su kitais žmonėmis, bet naująją laisvę, leidžiančią įvykti tam, kas žadėta mano gyvenimui. Koks džiaugsmas būti laisvu!

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

PASIDALIJIMO DŽIAUGSMAS

2008-01-29T08:58:00.000+02:00

„Jūsų gyvenimas įgaus naują prasmę. Jūs galėsite matyti, kaip žmonės išsitiesina ir kaip jie padeda kitiems. Nereikia atsisakyti galimybės su draugais dalytis patirtimi, ir mes žinome, jog jūs neatsisakysite. Dažnas bendravimas su naujokais ir vienų su kitais – tai šviesiausi mūsų gyvenimo momentai.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 77

Žinojimas, kad kiekvienas naujai atėjęs žmogus, su kuriuo aš dalinuosi savo patyrimais, šioje Bendrijoje turi galimybę patirti man jau pažįstamą pasitenkinimą, pripildo mane džiaugsmo ir dėkingumo. Žinau, kad priešakyje jų laukia visi A. A. programoje aprašyti dalykai (kaip laikė ir manęs), jei tik jie suvoks šią galimybę ir pilnai pripažins tą programą.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

PRAEITIES TURTAS

2008-01-28T09:19:00.000+02:00

„Progai atsiradus, reikėtų savo klaidas, kad ir kokios sielvartingos jos bebūtų, ištraukti iš slėptuvių ir parodyti jas kitiems. Turite suprasti, kad mūsų tamsi praeitis Dievo rankose tampa didžiausiu turtu – gyvenimo ir laimės ratu. Taip jūs galite kitus išgelbėti nuo mirties ir vargo.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 109

Suvokti, kad visi tie atrodantys bergždžiai praleisti metai nepraėjo veltui, man yra didelis dalykas. Labiausiai žeminantys ir gniuždantys patyrimai virsta galingiausiais įrankiais padedant sveikti kitiems. Pažindamas gėdos ir nusivylimo gelmes, galiu ištiesti mylinčią ir užjaučiančią ranką; ir aš žinau, kad Dievo malonė man yra pasiekiama.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

KO MUMS REIKIA – TAI VIENAM KITO

2008-01-25T14:04:00.000+02:00

„A. A. iš tiesų kiekvienam girtuokliui sako: tu būsi A. A. narys, jei pats tai pareiški.“

DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, psl. 137

Kol nepasvarsčiau Trečiosios Tradicijos, ištisus metus galvojau, kad tai aktualu tik naujai atėjusiems. Tai buvo užtikrinimas, kad niekas jų negali pašalinti iš A. A. Šiandien vis dar nebejaučiu dėkingumo už dvasios tobulėjimą, suteiktą šios Tradicijos. Aš nebeieškau žmonių, akivaizdžiai kitikių, nei aš pats. Trečioji Tradicija, sutelkdama dėmesį į tai, ką su kitais tiriu bendro, paskatino mane suprasti ir padėti bet kuriam alkoholikui taip, kaip ir jie padėjo man. Ras, ateistė, parodė man aukštesnio lygio etikos ir garbės suvokimą, Kostas, kitos rasės žmogus, išmokė mane kantrybės; Vilius, pederastas, pavyzdžio pagalba išmokė mane tikro gailestingumo; jaunoji Greta sako, kad tai, jog aš trisdešimt metų blaivas vaikštau į susirinkimus, ten pat atvedu ir ją. Trečioji Tradicija užtikrina, kad gautume tai, ko mums reikia – vienas kitą.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

ĮSITRAUKIMAS

2008-01-24T11:22:00.000+02:00

„Vis daugiau veiksmo. „Tikėjimas be darbų-negyvas.“... Mūsų vienintelis noras yra būti paslaugiems.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 76, 78

Suprantu, kad tarnavimas yra gyvybiškai svarbi sveikimo dalis, bet dažnai paklausiu: „Ką galiu padaryti?“ Pradėkime tiesiog nuo to, kas vyksta šiandien! Apsidairiau, žiūrėdamas kam ko reikia. Pilnos peleninės? Ar turiu rankas ir kojas, kad galėčiau jas ištuštinti? Staiga aš jau įtrauktas į veiklą! Geriausias oratorius gali išvirti blogiausią kavą; narys, geriausiai mokantis bendrauti su naujokais, gali nemokėti skaityti; norintis apsišvarinti aplink gali padaryti klaidą banko sąskaitoje –ir kiekvienas iš šių žmonių ir darbų aktyvioje grupėje yra pagrindinis. Patarnavimo stebuklas yra toks: kai darau tai, ką moku, pamatau, kad galiu daugiau, negu atrodė anksčiau.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

TARNAVIMAS SAVO BROLIUI

2008-01-21T15:51:00.000+02:00

„A. A. narys su naujoku kalbasi ne galybės, o nuolankumo ir silpnumo dvasioje.“

A.A. COMES OF AGE, psl. 279

Būdamas Bendrijoje, prašau Dievą vesti mano mintis ir žodžius, kuriuos tariu. Nuolat dalyvaudamas Bendrijos veikloje, turiu daugybę progų kalbėti. Taigi dažnai prašau Dievą, kad padėtų kontroliuoti man savo mintis ir žodžius tam, kad jie teisingai ir tinkamai atspindėtų mūsų programą. Prašau dar sykį sukoncentruoti mano siekimą sekti Jo vadovavimu, padėti man tapti tikrai švelniu ir mylinčiu, pasirengusiu padėti ir paguosti, pripildyti mane nuolankumo ir išlaisvinti nuo bet kokių puikybės liekanų.
Šiandien aš galiu labai gerai sugyventi su neteisingais požiūriais ir pasisakymais, tipiškais vis dar kenčiančiam alkoholikui. Jei jau taip turi būti, nutaikysiu momentą ir susikoncentruosiu į Dievą, kad gebėčiau reaguoti šaltakraujiškai, stipriai, jautriai.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

JOKIO GAILĖJIMOSI

2008-01-14T09:41:00.000+02:00

„Nebesigailėsime praeities ir net nebenorėsime užtrenkti jai durų.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 72

Tapęs blaiviu, pradėjau matyti, koks švaistūniškas buvo mano gyvenimas; patyriau slegiančią kaltę ir apgailestavimą. Ketvirtasis ir penktasis programos žingsniai labai man padėjo, gydantis nuo šių žlugdančių apgailestavimų. Supratau, kad mano egoizmas ir negarbingumas daugiausiai kilo iš gėrimo, ir kad gėriau todėl, kad buvau alkoholikas. Dabar manau, kaip netgi nemaloniausi mano patyrimai gali tapti auksu, nes, kaip blaivas alkoholikas, galiu jais pasidalinti, tuo padėdamas savo draugams alkoholikams, ypač A. A. naujokams. Keletą metų būdamas blaivas A. A. Bendrijoje, aš apgailestauju dėl praeities; esu tiesiog dėkingas už tai, kad suvokiu Dievo meilę, ir už tai, kad galiu padėti kitiems Bendrijoje.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

ŠIMTAPROCENTINIS ŽINGSNIS

2008-01-11T08:48:00.000+02:00

„Tik Pirmasis Žingsnis, kur mes šimtu procentų pripažinom savo bejėgiškumą prieš alkoholį, reikalauja visiško pripažinimo.“

DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, psl. 68

Gerokai prieš tai, kai galėjau pasiekti blaivybę A. A. Bendrijoje, žinojau, kad alkoholis be abejo mane žudo, tačiau ir žinodamas tai, negalėjau sustoti gėręs. Taigi, kai susidūriau su Pirmuoju Žingsniu, man pasirodė nesunku sutikti su tuo, kad nebegaliu gerti. Bet ar mano gyvenimas buvo nevaldomas? Niekada! Praėjus penkiems mėnesiams nuo mano atėjimo į A.A., aš gėriau vėl ir galvojau, kodėl taip atsitiko?
Vėliau, grįžęs į A. A. ir laižydamas savo žaizdas, supratau, kad Pirmasis Žingsnis yra tas vienintelis Žingsnis, kurį reikia priimti visu šimtu procentų. Tai buvo jau seniai, ir man niekada nebereikėjo dar sykį žengti Pirmąjį Žingsnį.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

SUVIENYTI ESAME

2008-01-10T10:47:00.000+02:00

„Mes jau supratome, kad privalome patys sau pripažinti: mes esame alkoholikai. Tai – pirmasis žingsnis į pasveikimą. Tenka atsisakyti klaidingo mąstymo, kad esame ar galime būti tokie, kaip ir kiti žmonės.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 25

Aš atėjau į A.A., nes negalėjau kontroliuoti savo gėrimo. Buvo taip pat ir žmonos nepasitenkinimas mano gėrimu, o gal tai šefas privertė mane nueiti į A.A. susirinkimus, o gal giliai savyje aš žinojau, kad nesugebu gerti kaip kiti, bet negalėjau to priimti dėl to, kad mane baugino blaivumo alternatyva. A.A. yra vyrų ir moterų, susivienijusių prieš bendrą fatališką ligą, bendrija. Kiekvieno mūsų gyvenimas yra susijęs su kito gyvenimu, kaip susiję vienas su kitu nelaimės ištiktieji ant gelbėjimo plausto jūroje. Jei mes visi dirbsime kartu, galime saugiai pasiekti krantą.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

APVAIZDA

2008-01-09T08:44:00.000+02:00

„Baisu su taure rankoje prisipažinti, kad žlugdantis troškimas gerti taip užvaldė mūsų sąmonę, jog tik apvaizda tegali mus nuo jo išgelbėti.“

DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, psl. 21

Mano Apvaizda (dieviško rūpinimosi ir vedimo išaiškėjimas) atėjo, kai patyriau visišką aktyvaus alkoholizmo bankrotą – visą, kas turėjo mano gyvenime prasmę, buvo dingę. Aš paskambinau telefonu A. A., ir būtent nuo tada mano gyvenimas niekada daugiau toks nebebuvo. Grįždamas prie šio reikšmingo momento, žinau, kad Dievas veikė mano gyvenime dar gerokai prieš tai, kai jau nebegalėjau pažinti ir priimti dvasingumo idėjų. Apvaizdos dėka taurelė buvo nuleista ir prasidėjo mano kelionė į blaivybę. Mano gyvenimas, dieviško rūpinimosi ir vedimo dėka, atsiveria ir toliau. Pirmasis Žingsnis, kuriuo prisipažinau esąs bejėgis prieš alkoholį ir prisipažinau, kad mano gyvenimas tapo nebevaldomu, turi man dar vieną prasmę – tai gyvybės išsaugojimas vieną dieną tam kartui, A. A. Bendrijos dėka.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

AŠ TURIU PASIRINKIMĄ?

2008-01-08T08:04:00.000+02:00

„Esmė yra tai, kad daugelis alkoholikų dėl mums dar nesuprantamų priežasčių gerdami praranda pasirinkimo laisvę. Mūsų taip vadinama valios jėga praktiškai nustoja egzistavusi.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 20

Kai nustojau gerti, mano bejėgiškumas prieš alkoholį niekur nedingsta. Būdamas blaivas, vis tiek neturiu pasirinkimo- aš negaliu gerti.
Pasirinkimas, kurį turiu, yra paimti ir naudotis „dvasinių priemonių rinkiniu“. Kai aš tai padaru, mano Aukštesnioji Jėga išvaduoja mane nuo pasirinkimo nebuvimo ir palaiko mane blaivą dar vieną dieną. Jei aš galėčiau pasirinkti šiandien negėrimą, kam gi man būtų reikalingi A. A. arba Aukštesnioji Jėga?

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

KRITINIAME TAŠKE

2008-01-07T15:24:00.000+02:00

„Mes išbandėme viską – niekas nepadėjo; mes buvome priėję kryžkelę. Tuomet mes kreipėmės į Jį, prašydami Jo globos ir pagalbos.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 50

Kiekvieną dieną aš būnu kritiniuose taškuose. Mano mintys ir veiksmai gali nukreipti mane link augimo arba pasukti mane atgal į senų įpročių kelią ir užgėrimą. Kartais kritiniai taškai būna pradžia to, kad pradedu vertinti tai, ką anksčiau smerkiau. Arba vietoj to, kad grumčiausi vienas, imu prašyti pagalbos. Kitais kartais kritiniai taškai yra pabaiga, kai pajuntu poreikį pabaigti nuodijančią savigraužą arba kankinantį savęs ieškojimą. Daugybę nesėkmių veikia mane kiekvieną dieną, bet taip pat kasdien turiu ir galimybes jų išvengti. Kasdieną vienokia ar kitokia forma pasirodo mano charakterio trūkumai: savigrauža, pyktis, vengimas, išdidumas, noras suvesti sąskaitas, ar veiksmai, sužadinti noro būti svarbiu.
Dalinės priemonės, siekiant išvengti šių trūkumų, visiškai paralyžuoja mano pastangas pasikeisti. Tikrai noriu – ir galiu – pasikeisti tik tada, kai su visišku atsidavimu prašau Dievą pagalbos.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

SKAUSMAS IR PAŽANGA

2008-01-03T09:02:00.000+02:00

„Prieš daugelį metų užjausdavau visus kenčiančius. Dabar tik tuos, kurie kenčia nežinodami, nesuvokdami skausmo tikslo bei galutinio naudingumo“.

Vienas žmogus, pats tai išbandęs, pastebėjo, kad skausmas – tai postūmis į dvasinį tobulėjimą. Mes, Anoniminių Alkoholikų nariai, galime tam nuoširdžiai pritarti. Mes juk puikiai žinome, kad prieš blaivybę turėjo būti alkoholizmo kančios, prieš ramybę – jausmų pakrikimas.

„Tikėkite giliau. Kreipkite savo veidą į Šviesą, nors iš karto jos ir neregėtumėte“.

1. LAIŠKAS, 1950
2. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, psl. 91
3. LAIŠKAS, 1950

KAIP TAI MATO BILAS, psl. 3

2008 m. sausio 19 d. Palangos AA grupė GINTARAS kviečia į 11 m. jubiliejaus renginius.
Pradžia 12 val.
Adresas: Senoji gimnazija, Jūratės g. 13.
Tel. 8-673 17624, 8-614 26829.

DIEVO RANKOSE

2008-01-02T09:43:00.000+02:00

Žvelgdami atgal į praeitį suvokiame, kad tai, ką gavome save pavedę Dievo globai, buvo geriau negu bet kas kita, ką būtume galėję numatyti.

Mano depresija vis gilėjo, tapdama nepakeliama, kol galų gale man pasirodė, jog esu pasiekęs patį dugną. Paskutinė mano išdidaus užsispyrimo užuomina tam kartui buvo sutriuškinta. Nelauktai sušukau: „Jeigu Dievas yra, tegul pasirodo. Esu pasiruošęs daryti bet ką, bet ką.“ Staiga kambarį apšvietė ryški, balta šviesa. Ekstazės pagautam atrodė, kad stoviu ant kalno, kad pučia ne oro, bet dvasios vėjas. Tuomet pritrenkė suvokimas, jog esu laisvas žmogus. Pamažu ekstazė atslūgo. Gulėjau lovoje, tačiau tuo metu buvau kitame pasaulyje, naujame sąmonės pasaulyje. Prie savęs ir savyje pajutau nuostabų Buvimą ir sau pagalvojau: „Štai pamokslininkų Dievas!“

Kaip tai mato Bilas

VISŲ PIRMA - SVARBIAUSIEJI DALYKAI

2006-09-25T14:53:00.000+03:00

„Kad suprastume šias tiesas, mums teko pakelti daugybę smūgių. Dirbę ar be darbo, su žmona ar be žmonos – mes nesiliovėme gėrę, kol norėjome remtis į žemę, bet ne pasikliauti Dievo pagalba.‘

Prieš ateidamas į A. A., aš visada turėdavau pasiteisinimą gėrimui: „Ji pasakė...“, „Jis pasakė...“, „Vakar mane atleido iš darbo“, „Šiandien gavau puikų darbą“. Jokia mano gyvenimo sritis negalėjo būti gera, jei būčiau vėl gėręs. Blaivybėje mano gyvenimas gerėja kiekvieną dieną. Turiu visada atsiminti, kad negerčiau, kad tikėčiau Dievą ir būčiau aktyvus A. A. bendrijoje. Ar šiandien ką nors iškeliu į pirmą vietą prieš blaivybę – Dievą? A. A.?

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

277

Tu esi Dievas - aš tvarinys

2006-04-27T08:41:00.000+03:00

Tu esi Dievas – aš tvarinys,
Tu esi viskas – aš niekas,
Tu esi jėga – aš silpnumas,
Tu esi visur – aš tik čia,
Tu esi tėvas – aš tik vaikas,
Tu esi gyvenimas – aš mirtingumas,
Tu esi kelias – aš blaškymasis,
Tu esi ganytojas – aš tavo avelė,
Tu esi nuolankus – aš pilnas puikybės,
Tu esi tiesa – aš klaidų verpetas,
Tu esi skaistumas – aš visas dėmėtas,
Tu esi saulė – aš tik spindulėlis,
Tu esi okeanas – aš jo lašelis,
Tu esi visata – aš jos žvaigždė,
Tu esi amžinybė – aš tik valandėlė,
Tu esi meilės ugnis – aš tik kibirkštėlė,
Tu valdai visą pasaulį – aš net savęs nevaldau,
Tu viską atnaujini – aš daug ką gadinu,
Tu kvieti į dangų – aš prie žemės glaudžiuosi,
Tu trokšti tarnauti – aš vien įsakinėti,
Tu esi amžina šlovė – aš vien lauko žolė,
Tu vainikuotas erškėčiais – aš tik apie atpildą galvoju,
Tu esi tylinti, amžina išmintis – aš triukšmingas nežinojimas,
Kas tave pažįsta – myli, kas mane pažins – gailėsis,
Ką Tu darai – visa gera, ką aš darau – dažnai pikta,
Tu esi mano teisėjas – aš vargingas nusidėjėlis.
Tačiau – AŠ ESU LAIMINGAS1!

Litanija iškalta akmenyje Viliaus Orvydo sodyboje

Gabrielis Garcia Marquezas LAIŠKAS

2006-04-21T14:01:00.000+03:00

Jei Dievas nors valandėlei pamirštų, kad esu skudurinė marionetė, ir dovanotų man dar dalelę gyvenimo, veikiausiai neišsakyčiau atvirai visko, ką galvoju, tačiau tikrai visuomet apmąstyčiau tai, ką sakau. Vertinčiau daiktus ne pagal tai, kiek jie kainuoja, bet pagal tai, ką jie man reiškia.

Miegočiau kur kas mažiau, svajočiau daugiau. Susivokiau, jog kiekvieną minutę, praleistą užmerktomis akimis, netenkama šešiasdešimt sekundžių šviesos. Vaikščiočiau tuomet, kai kiti sėdinėja, atsibusčiau, kai kiti dar miega. Klausyčiausi, kada kalba aplinkiniai, mėgaučiausi puikiais šokoladiniais ledais.

Jei Dievas dovanotų man dar dalelę gyvenimo, rengčiausi labai paprastai. Tysočiau kniūbsčias saulėje, apnuoginęs ne tik visą kūną, bet ir sielą.

Dieve mano, jei dar nors kiek plaktų mano širdis, aprašyčiau savo neapykantą ledui ir laukčiau, kol patekės saulė. Nudailinčiau Benedetti* poemą Van Gogho svajomis apie žvaigždes ir drauge su Serrato** daina padovanočiau kaip serenadą mėnuliui. Savo ašaromis laistyčiau rožes, idant pajusčiau skausmingą spyglių dūrį ir švelnų jų žiedlapių bučinį.

Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors dalelę gyvenimo… Nė dienos nepraleisčiau nepasakęs aplinkiniams, kaip aš juos myliu. Kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį įtikinčiau, kad jie man mieliausi; gyvenčiau įsimylėjęs meilę.

Įrodyčiau žmonėms, kad jie klysta, manydami, jog neturi jėgų įsimylėti, kai pasensta; jie nežino, jog pasensta, kai liaujasi mylėję! Vaikams duočiau sparnus, tačiau skraidyti jie turėtų išmokti patys vieni. Seneliams paaiškinčiau, kad mirtis ateina ne podraug su senatve, o su užmarštimi. Žmonės, aš iš jūsų išmokau tiek dalykų… Sužinojau, kad visi trokšta gyventi kalno viršūnėje, nesuvokdami, kad tikroji laimė yra kopimas į tą kalną stačiu jo šlaitu. Supratau, jog kai tik ką gimęs mažylis savo mažame kumštelyje suspaudžia tėvo pirštą, susieja jį su savimi visam laikui.

Suvokiau, kad žmogus turi teisę iš aukšto žvelgti į kitą žmogų tik tol, kol padeda jam atsikelti. Iš jūsų išmokau begalės dalykų, tačiau prisipažįstu, jog daug kuo jau nebegalėsiu pasinaudoti, nes kai mane uždarys į tą dėžę, vadinamą grabu, deja, būsiu jau tikrai pasitraukęs iš šio gyvenimo.

Visuomet sakyk, ką jauti, ir daryk tai, ką galvoji. Jeigu žinočiau, kad šiandien bus paskutinis kartas, kai matysiu tave miegantį, stipriai apkabinčiau ir melsčiau Viešpatį, kad galėčiau pabūti tavo sielos angelu sargu. Jei žinočiau, kad šis kartas bus paskutinis, kai matysiu tave, išeinantį pro duris, apkabinčiau tave ir pabučiuočiau, o paskui vėl pašaukčiau, idant galėčiau dar kartą padaryti tą patį. Jeigu žinočiau, kad paskutinį kartą girdžiu tavo balsą, įrašyčiau į juostelę visus tavo žodžius, idant galėčiau klausytis jų be galo. Jeigu žinočiau, jog dabar matau tave paskutinį kartą, pasakyčiau, kad myliu tave. Nemanyčiau kvailai, jog tu šitą jau žinai.

Visuomet išaušta rytojus, ir gyvenimas mums suteikia dar vieną progą reikalams sutvarkyti, tačiau galbūt aš klystu, ir šiandien yra paskutinė mums likusi diena, tad man labai maga pasakyti tau, kaip aš myliu tave ir kad niekuomet nepamiršiu tavęs.

Rytojus neužtikrintas niekam – nei jaunam, nei senam. Gali būti, kad šiandien jau paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli. Todėl nelauk daugiau; tai, ką esi sumanęs, daryk šiandien, nes jei rytojus daugiau neišauš, tikrai gailėsies dienos, kai nesuradai laiko nusišypsoti, apkabinti, pabučiuoti, kai buvai labai užimtas ir nesuradai laiko padaryti aplinkiniams ką nors gera. Stenkis, jog tie, kuriuos myli, būtų šalia tavęs; pašnibždėk jiems į ausį, kad juos labai myli; mylėk juos ir elkis su jais maloniai. Surask laiko ištarti jiems: man labai gaila, atleisk man, prašom, ačiū bei visus kitus meilius žodžius, kokius tik žinai.

Niekas neprisimins tavęs dėl tavo slaptų minčių. Paprašyk Viešpatį stiprybės ir išminties išsakyti jas. Parodyk savo draugams, kad jie tau neapsakomai svarbūs.